Atlikusi sisteminį auditą Valstybės kontrolė nustatė, kad šalyje nėra vieningos ir efektyvios asmens sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo sistemos. Audito metu buvo vertinama, kaip gydymo įstaigų steigėjai, teritorinės ligonių kasos, Sveikatos apsaugos ministerija kuria šią sistemą.
Apibendrindama audito rezultatus valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė atkreipė dėmesį, kad gydymo įstaigų finansavimas nesiejamas su gydymo kokybe, o tai neskatina ją gerinti, sakoma valstybės kontrolės pranešime.
Auditoriai konstatavo, kad šalyje nenustatyti vieningi asmens sveikatos priežiūros kokybės rodikliai, todėl nėra galimybės objektyviai įvertinti medicininių paslaugų. Gydymo įstaigos pačios savo nuožiūra nusistato kokybės vertinimo kriterijus. Todėl daugelyje gydymo įstaigų jie yra nekonkretūs ir sunkiai pamatuojami.
Nors daugelio pirminės ir antrinės sveikatos priežiūros įstaigų steigėjos yra savivaldybės, tačiau jos neanalizuoja ir nevertina medicininio aptarnavimo kokybės.
Teritorinės ligonių kasos, apmokėdamos gydymo įstaigoms už pacientams suteiktas paslaugas, daugiausia dėmesio skiria medicininių paslaugų apmokėjimo teisėtumui. Tačiau jos nevertina gydymo kokybės pagal efektyvumo, saugumo ir kitus rodiklius.
Sveikatos apsaugos ministerija, įgyvendindama Sveikatos priežiūros kokybės užtikrinimo programą kol kas skyrė tik 5 proc. reikalingų lėšų, todėl dauguma numatytų priemonių liko neįgyvendintos.
Auditorių nuomone, pilna apimtimi nebuvo vykdomas valstybinis medicininis auditas. Valstybinė medicininio audito inspekcija neatlieka planinės medicininių paslaugų kokybės kontrolės, visą dėmesį skiria skundų tyrimui, sakoma pranešime.