VK Ekonomikos audito departamento laikinasis vadovas M. Milčiūnas siūlo tokius kelius revizuoti, o savivaldybėms su Kelių direkcija rasti sutarimą dėl vieno kelių šeimininko.
„Pusės audituotų savivaldybių gatvės, einančios per jų centrus, naudojamos savivaldybių reikmėms, bet jų savininkė yra Kelių direkcija. Pavyzdžiui, keturių miestų centrinės gatvės yra gana prastos būklės, dar penkiose to paties kelio elementai turėjo skirtingus šeimininkus – kelio arba jo nuovažos priklausė Kelių direkcijai, o šaligatviai, gatvės apšvietimo tinkai – savivaldybei. Todėl sudėtinga planuoti tokių gatvių priežiūrą ir remontų darbus“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete kalbėjo M. Milčiūnas, pristatydamas valstybinio audito ataskaitą dėl kelių infrastruktūros valdymo 2016-2019 metais.
„Svarbiausia, kad kelio šeimininkas būtų vienas“, – pridūrė jis, pristatydamas valstybinio audito ataskaitą dėl šalies kelių infrastruktūros valdymo.
Be kita ko, M. Milčiūnas pabrėžė, kad kai kurios savivaldybės neturi pakankamai duomenų, kad galėtų efektyviai planuoti darbus savo keliuose.
„Nė viena iš audituotų savivaldybių sistemiškai nefiksavo ir nekaupė duomenų apie kelių būklę, apie judėjimo šiais keliais intensyvumą“, – pareiškė VK atstovas.
M. Milčiūnas nurodė, kad pusė audituotų savivaldybių nebuvo nustačiusios kriterijų, kuriuos kelius tvarkyti, kaip sudaryti darbų prioritetines eiles.
Taip pat nustatyta, kad ir Kelių direkcija ne visada paisė sudaryto darbų eiliškumo, todėl nebuvo pradėta 66 proc. kelių ir 73 proc. žvyrkelių asfaltavimo darbų, o 272 mln. eurų 2016-2019 metais panaudoti darbams, kurie nebuvo įtraukti į prioritetų sąrašą.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis pareiškė, kad kelių tvarkymo darbų eiliškumas keitėsi, nes sprendimai būdavo priimami ir prioritetai nustatomi remiantis ne ekonominiais, o politiniais motyvais.
„Finansavimas pakankamai išbalansuotas, turint galvoje didelį dėmesį žvyrkeliams“, – teigė ministras. Jis priekaištavo, kad dėl to pritrūko lėšų 88-ių tiltų ir viadukų, kurie yra avarinės būklės, remontui.
Ministras siūlo daugiau galių suteikti savivaldybėms, kad jos pačios spręstų, kokioms gatvėms ar žvyrkeliams reikia lėšų.
M. Milčiūnas pranešė, kad Kelių direkcija 2016-aisiais ir 2018-2019 metais nepanaudojo gauto finansavimo – kasmet po 10-27 proc., taip įstaiga netinkamai prižiūrėjo darbus, nes ne visada įstikindavo, ar darbų kokybė atitiko reikalavimus.
VK be kita ko nustatė, kad Kelių direkcija ne visada kreipdavosi į rangovus dėl defektų pašalinimo, kuriems dar galiodavo garantinis terminas.
Pasak M. Milčiūno, pavyzdžiui, 2019 metais tik 60 proc. pagrindinių asfaltuotų Lietuvos kelių buvo blogos arba labai blogos būklės.
„Nors valstybinės reikšmės kelių būklė yra prasta, tačiau 16 proc. visų darbų buvo atliekama ir tuos kelių ruožuose, kurių būklė buvo dar gera, 10 proc. sudaro darbai ruožuose, kurių būklė net nevertinta. 9 proc. sudarė žvyrkeliai, kurie atrinkti asfaltavimui tokiuose ruožuose, kur gyventojų labai nedaug – nuo 11 iki 60 gyventojų, o per dieną jais pravažiuoja nuo 31 iki 70 automobilių“, – teigė Valstybės kontrolės atstovas.
Anot jo, 83 proc. audituotų šalies kelių nebuvo atlikti kadastriniai matavimai ir teisinė registracija.
M. Milčiūno teigimu, dabar valstybinės reikmės ir vietinių kelių ilgis siekia 85,5 tūkst. kilometrų, kasmet suremontuojama apie 1 tūkst. km, tam išleidžiama apie 620 mln. eurų
Vienam šalies gyventojui vidutiniškai tenka 30 metrų kelių ir tai, pasak M. Milčiūno, rodo, kad Lietuvoje gana tankus kelių tinklas.
