Kaip skelbiama Valstybės kontrolės pranešime spaudai, prokuratūros audito tikslas buvo įvertinti, ar prokuratūra efektyviai ir rezultatyviai naudoja turimus išteklius organizuodama ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudama, palaikydama valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose.
Auditą atlikusi Valstybės kontrolė priminė, kad siekiant racionaliau valdyti išteklius, 2020–2021 m. buvo optimizuota prokuratūros struktūra. Vis dėlto, kaip nurodo auditoriai, nepaisant jau atliktų veiklos optimizavimo darbų, siekiant trumpesnės ikiteisminio tyrimo trukmės, didesnio tyrimų išaiškinamumo ir rezultatyvesnio valstybinio kaltinimo palaikymo, lieka erdvės ir galimybių efektyvesniam žmogiškųjų ir materialinių išteklių valdymui, kryptingesniam ir ambicingesniam strateginio planavimo užtikrinimui ir patikimais duomenimis grįstai stebėsenai.
„Efektyvesnis išteklių valdymas padėtų labiau subalansuoti darbo krūvius, trumpinti ikiteisminių tyrimų trukmę ir didinti nusikalstamų veikų ištiriamumą. Prokuratūra turėtų ir toliau skirti dėmesį veiklos rezultatų gerinimui“, – teigia valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
Valstybės kontrolė atkreipė dėmesį į prokurorų darbo krūvio netolygumą – pavyzdžiui, 2023 m. tarp apygardų prokuratūrų prokurorų darbo krūvis skyrėsi 34 proc. pagal pradėtų ikiteisminių tyrimų skaičių.
„Vilniaus apygardos prokurorai 2023 m. vidutiniškai turėjo po 137 pradėtus ikiteisminius tyrimus – tai didžiausias krūvis Lietuvoje. Tuo tarpu Šiaulių prokurorams tenkanti darbo našta buvo mažiausia – vidutiniškai 97 pradėti tyrimai vienam prokurorui. Didelis darbo krūvis turi neigiamos įtakos nusikalstamų veikų tyrimo trukmei“, – pabrėžiama Valstybės kontrolės pranešime spaudai.
2021–2023 m. laikotarpiu nusikalstamų veikų tyrimo vidutinė trukmė sutrumpėjo nuo 152 iki 135 kalendorinių dienų. Anot Valstybės kontrolės, pasiektas rezultatas yra reikšmingas, nors jis vis dar nesiekia užsibrėžto tikslo: 2023 m. prokuratūra siekė, kad tyrimų trukmė neviršytų 130 kalendorinių dienų.
„Įgyvendinus audito rekomendacijas būtų galima pasiekti reikšmingų pokyčių: stebėsena būtų grindžiama patikimais duomenimis, prokurorų darbo krūvis būtų tolygesnis, o labiau į rezultatus orientuotas strateginis planavimas prisidėtų prie spartesnių ikiteisminių tyrimų“, – nurodo Valstybės kontrolė.
Lietuvoje 2021–2023 m. kasmet vidutiniškai buvo pradėta beveik 52 tūkstančiai ikiteisminių tyrimų. 2024 m. birželio 30 d. duomenimis, ikiteisminius tyrimus organizavo, jiems vadovavo ir valstybinį kaltinimą palaikė 542 prokurorai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
