Parlamentarams klausiant, kas atsakingas, kad Lietuvos įvaizdžiui formuoti be rezultatų buvo išleista 63 mln. litų, Valstybės kontrolė (VK) rodo į politikus, tačiau pažymi, kad asmeninė atsakomybė jiems iki šiol negresia.
"Aš jums taip pasakysiu - iki šiol mes neturime politikų atsakomybės. Kaip matome, čia politikai dalyvavo: ir prezidentas vadovavo komisijai, ir premjerai vadovavo ir taip toliau. Vyriausybės kanceliarija, kuri buvo atsakinga už tuos dalykus, kuriuos mes nustatėme, kaltus asmenis patraukė valstybės tarnautojų tarnybinėn atsakomybėn", - trečiadienį Seimo audito komitete svarstant Lietuvos įvaizdžio formavimo klausimą sakė Valstybės kontrolierė Rasa Budbergytė.
VK atstovė komiteto posėdyje sakė, kad 63 mln. suma, išleista Lietuvos įvaizdžiui, apskaičiuota atliekant ministerijų apklausą, kokius biudžeto asignavimus jos leisdavo įvaizdžio formavimui.
VK pažymėjo, kad, pavyzdžiui, Užsienio reikalų ministerijoje įvaizdžio formavimu buvo laikomos kai kurios kelionės, Žemės ūkio ministerijoje - parodos, Kultūros ministerijoje - stipendijos, Finansų ministerijoje - tarptautinių reitingų agentūrų paslaugos.
"Nebuvo tarpinstitucinio koordinavimo. Lietuvos įvaizdžio komisija dirbo savo darbą, o institucijos dirbo savo darbą kaip suprato. Kiekviena institucija leisdavo pinigus pagal savo supratimą", - sakė VK atstovė, pažymėjusi, kad tai atsitiko dėl to, jog iki šiol nėra patvirtintos Lietuvos įvaizdžio strategijos, kurios parengimas kainavo 800 tūkst. litų.
"Audito metu bandėme išsiaiškinti, kodėl ji nebuvo patvirtinta, nes pati strategija buvo paruošta. Tačiau kad ją būtų galima patvirtinti, ji formaliai turėjo atitikti Vyriausybės patvirtintą strateginių dokumentų rengimo metodiką, t.y., dar turėjo būti paruoštas priemonių planas, kaip ta strategija turėjo būti įgyvendinama. Mes pasiūlėme, kad ta strategija, už kurią sumokėti dideli pinigai, būtų iki galo parengta taip, kad ją būtų galima patvirtinti pagal teisės aktų reikalavimus ir naudoti", - sakė R.Budbergytė.
Vis dėl to, jos teigimu, 63 mln. litų yra sąlyginis skaičius ir negalima teigti, kad jie buvo pavogti ar iššvaistyti.
"Jeigu kalbame apie 63 mln., kurie per ketverius metus visose ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose buvo išleisti mūsų įvaizdžiui formuoti, turiu patikinti visus, kad jie buvo išleisti teisėtai, tačiau dalis tų lėšų buvo panaudota neefektyviai ir nerezultatyviai. O šiandien mes neturime pagrindinio dalyko - teigiamo mūsų valstybės įvaizdžio keturiose pagrindinėse srityse", - po posėdžio žurnalistams aiškino R.Budbergytė.
Anot jos pagrindinės sritys yra viešoji diplomatija, užsienio investicijos, turizmas ir konkurencingumo didinimas.
"Jeigu pakankamai žemą vietą Lietuva užima šio teigiamo įvaizdžio srityje, tai reiškia, kad mes kelis metus naudodami biudžeto lėšas tokio įvaizdžio nesukūrėme. Mes šiandien neturime nei pakankamai konkurencingo reitingo, nei įvažiuojamojo turizmo, nei užsienio investicijų. Manau, kad tai rodo, jog neturint patvirtintos įvaizdžio strategijos ir atsakingos institucijos, lėšos, kurias naudojame, neduotų teigiamo rezultato", - sakė R.Budbergytė.
Audito komiteto nariai savo ruožtu teigė, kad komitetas turi pateikti aiškias ir griežtas rekomendacijas, į kurias reikėtų atsižvelgti. Komitete nutarta per dvi savaites parengti išvadas ir pasirengti sprendimo priėmimui.
Balandžio viduryje VK atlikusi auditą paskelbė, kad Lietuvos įvaizdis formuojamas neracionaliai, o šiam tikslui skirtos lėšos naudojamos neefektyviai - šalies įvaizdžio formavimui išleisti 63 mln. nedavė lauktų rezultatų.
Valstybės kontrolė rekomendavo neskirti valstybės biudžeto lėšų atskiroms Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonėms finansuoti, kol nebus suformuluotos Lietuvos įvaizdžio formavimo kryptys ir tikslai, nustatyti prioritetai ir patvirtinta strategija bei Lietuvos įvaizdžio formavimo koordinavimo modelis.
