Lietuvoje siūloma atlikti eksperimentą - vieną ar kelias radikaliems pokyčiams pasirengusias valstybės institucijas pervesti dirbti vadybiniais, verslo sektoriuje priimtais metodais.
Toks siūlymas nuskambėjo Seime pirmadienį surengtoje viešoje diskusijoje apie valstybės tarnybos modernizavimo galimybes "Valstybės tarnyba: pokyčių poreikis ir galimybės".
Į diskusiją Seimo narius, ekspertus, viešojo administravimo specialistus sukvietęs Seimo narys prof. Kęstutis Masiulis pasiūlė įvykdyti pilotinį projektą. "Leiskime daliai valstybės institucijų, kurios būtų tam pasirengusios, pereiti dirbti nuo valstybės tarnybos reglamentavimo prie vadybinės sistemos. Panašų projektą prieš dešimtmetį atliko Danija - rezultatai buvo labai teigiami. Kai kurios ministerijos ten iki šiol veikia pagal modernius, verslo pasaulyje įprastus principus. Pabandykime ir mes bent dalį valstybės imtis valdyti moderniai. Gal po pavykusio pavyzdžio visa valstybės tarnyba galės sekti moderniu keliu", - sakė K. Masiulis.
Seimo narys pavyzdžio, ką keisti valstybės tarnyboje, siūlė ieškoti privačiame versle. "Privatus verslas, vadovaudamasis vadybiniais instrumentais, yra nuolat orientuotas į kaitą. Versle, jei nesikeisi, sužlugsi. Kodėl mes negalime vadybinių instrumentų, kurie įprasti privačiame sektoriuje, panaudoti valstybiniame? Žmonės to laukia. Tai ypač svarbu įsisiautėjusios krizės akivaizdoje", - tikino parlamentaras.
"Mes norime, kad valstybė būtų orientuota į piliečius, orientuota į rezultatus. Tačiau taip nėra. Privačiame versle klientas yra dievas. Mūsų [valstybės tarnybos] sistemoje reglamentas yra dievas. Prieštaravimas glūdi mūsų mąstyme. Pasaulis dinamiškas, tuo tarpu valdymo procedūros, reglamentai yra visiškai sustabarėję", - esamam valstybės tarnybos modeliui žėrė kritikos K. Masiulis.
Diskusijoje buvo pateikti duomenys, jog visame valstybės sektoriuje Lietuvoje dirba apie 400 tūkst. žmonių, t.y., tiek žmonių gauna darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Valstybės tarnybos įstatymas taikomas 30-iai tūkstančių valstybės tarnautojų. Tikslių duomenų, kiek Lietuvos piliečiams kainuoja valstybės valdymas, nėra. Specialistų duomenimis, šie 30 tūkstančių valdininkų valstybei gali kainuoti apie 1,2 milijardo litų per metus.
Nepaisant vis didėjančio valstybės tarnautojų skaičiaus, valstybės tarnybai būdingas neigiamas vertinimas visuomenėje. "Vilmorus" tyrimo duomenimis, 2008-aisiais gerai vertinančių valstybės tarnybą (sakančių, kad gerėja veikla) piliečių buvo 16 proc., o teigiančių, kad blogėja - 22 procentai; 2007-aisiais atitinkamai - 19 ir 13 proc. respondentų.
Pasak Valstybės tarnybos departamento direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus, Europoje ryškėja tendencija turėti ne tik pigiau kainuojančią, bet ir efektyviau veikiančią, greičiau reaguojančią į pokyčius valstybės tarnybą.
"Tačiau turime pripažinti, jog dabartinis žmogiškųjų išteklių valdymo [valstybės tarnyboje] modelis nėra orientuotas į rezultatus. Mūsų atlikti bendrųjų ir specialiųjų funkcijų tyrimai atskleidžia įdomių rezultatų. Štai Susisiekimo ministerijoje mažiau negu pusė žmonių - tik 47 proc. - yra užimti tomis funkcijomis, kurioms spręsti yra sukurta Susisiekimo ministerija. Palyginimui, Finansų ministerijoje šis rodiklis yra 76 proc.", - sakė O. Šarmavičius.
Bendrovės "Search Group" direktorius Šarūnas Dyburis pastebėjo, jog darbuotojų požiūris į valstybės tarnybą svyruoja panašiai kaip akcijų kursai biržoje.
"Ekonomikos augimo metais daugelis iniciatyvių žmonių lengvai metasi į privatų sektorių, nes ten jie mato "lengvų pinigų" uždirbimo galimybę - panašiai kaip akcijų rinkoje tokiu laiku aktyviai investuojama į perspektyvių įmonių akcijas, netgi skolintais pinigais. Ekonomikai susidūrus su sunkumais investuotojai atsigręžia į saugius, valstybės leidžiamus vertybinius popierius. Panašiai ir žmonės - jie sunkmečiu ima vertinti saugumą, kurį suteikia valstybės tarnyba", - teigė pranešėjas. Diskusijos dalyviai pabandė apibrėžti ir galimas valstybės tarnybos reformos gaires. Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo fakulteto dekano doc. Tado Sudnicko nuomone, galima galvoti apie pilotinio projekto pavyzdį, arba laipsniškai visoje valstybės valdymo sistemoje diegti modernius vadybos principus, pirmiausia - orientavimąsi į rezultatą, o ne į procesą.
"Koks turėtų būti siektinas rezultatas gerai veikiančioje viešojo valdymo sistemoje? Būtina nusistatyti siekiamus rodiklius. Pavyzdžiui, rodiklis sveikatos sistemoje gali būti vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Tačiau matome, kad nuo 2003-iųjų jau keleri metai iš eilės gyvenimo trukmė mažėja. Ką tokiu atveju reiktų daryti? Pagal vadybinius principus, reiktų pakeisti vadovus, kurie nesugeba įvykdyti kontrakto, arba perduoti tą užduotį vykdyti kitai institucijai", - svarstė T. Sudnickas.
Diskusijoje dalyvavo Seimo nariai Vytautas Kurpuvesas, Liudvikas Sabutis, Gintaras Songaila, įvairių valstybės institucijų, akademinės visuomenės, privataus sektoriaus atstovai.
