Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
jus panele turbut nezinot, kad LR Konstitucija nieko jau neberiboja, tai tik tuscia rasleva, ko ne 8 sykius pakeista, dabar mes turime Europos konstitucija, o ji yra virsiau uz musu, o be to demokratija tai toks pat priespaudos mechanizmas kaip ir kiti ....izmai, tik sudo pamalti daugiau leidziama. Ate.
perdaug jau letai ta globalizacija vyksta, tokioj lietuvelej galima ir greiciau, paskaitai ce jusu avinu-teoretiku minciu ir keiki pasaulio elita, kad rupuze per letai sukas jie ce. Nusibodo minimuma moket, uz dyka dirbsit skias!! Avinai tam ir auginami!!
Už Kirkilą,už Tėvynę,už LSDP
Na matote, kai dabar valdžioje pagrinde konservatoriai, o jų politika Lietuvą gražinti į Smetonos laikus, iš mūsų daroma homo smetonicus. Homo sovieticus čia kaip tik trukdo, nes žmogus save vertina kaip lygų su kitu. Ir kasdienis bandymas darbdavio ir biurokratijos susireikšminti ir įtakoti žmogaus gyvenimą ir net likimą - sukelia žmonėms niūrias mintis ir veda prie depresijos, emigracijos. Nors iš kitos pusės Azijos valstybėse tas feodalizmas akivaizdus tokiose turtingose valstybėse kaip Japonija ir Pietų Korėja. Žmogui skirta kažkokia vieta toje klaninėje sistemoje, apribota turtinės padėties. Bet buvę homo sovieticus - nenori su tuom susitaikyti. Be to juk gyvename ne Azijoje o ES, kur gerovės valstybėse beveik socializmas o ne feodaliniai santykiai?
Nereikia feodalinių santykių suversti į vieną kratinį. Feodalizmas turėjo savo skirtumų ir ypatybių kiekvienoje šalyje bei regione. Būtina atkreipti dėmesį ir į vasaliteto principą - vasalo ir senjoro santykius ... Paprastai tariant, žmogus buvo priklausomas nuo kito žmogaus - savo senjoro. Gi šiuolaikinės valstybės pilietis turi jau du viršininkus: valstybinę biurokratiją ir darbdavį ...
turite talenta risliai ir suprantamai destyti mintis,o svarbiausia - jumoro jausma.
turite talenta risliai ir suprantamai rasyti,o svarbiausia - jumoro jausma.
Valstybė JAU SENAI ,NUO 1991 METU feodaline!!!o jus, runkeliai arsit mums ,seimasiknatryniams ir sunvaldininkiams, iki grabo lentos !!!
PRANEŠIMAS DĖL ATLEIDIMO IŠ DARBO
2010m., Lietuva
Esame du broliai: Adomas ir Jonas. Prieš kelerius metus aš, Adomas, pradėjau savo nedidelį verslą. Petro nepriėmiau,nes geria ir pritingi. Nors realiai dirbau vienas, jau pirmą mėnesį įsitikinau,kad iš tikro turiu antrąjį verslo dalininką– valstybę, atstovaujamą per VMI. Valstybė į mano verslą neinvestavo nė cento,tačiau nuo pirmos verslo dienos nuolat reikalauja savo dalies pačių įvairiausių mokesčių pavidalu. Sudėjus visus mokesčius antrojo dalininko- Valstybės pajamos viršija 50% visų gaunamų mano įmonės įplaukų. Negana to,antrasis dalininkas dalies mokesčių reikalauja avansu,man dar nė negavus pajamų. Ir tai dar ne viskas– antrasis dalininkas nuolat žlugdo verslą įvairiais įstatymų kaitaliojimais, suvaržymais,sunkiai suvokiamais reikalavimais,taip pat trukdo darbą nuolat atsiųsdama armiją pačių įvairiausius tikrintojų, inspektorių bei kontrolierių,lupančių dar vieną mokestį baudų pavadinimu. Krizės metu sumenkus apyvartoms,kantrybę perpildė antrojo dalininko vienašališkas ultimatyvus reikalavimas padidinto jo pajamų dalį- mokesčius. Matydamas, kad mano verslas žlunga, oficialiai pareiškiu,jog neturiu kitos išeities, o tik ATLEISTI ANTRĄJĮ DALININKĄ iš savo verslo. Todėl nuo šio pareiškimo dienos prašau VMI iš manęs mokesčių nebereikalauti, manęs nebeieškoti, laikyti lyg dingusiu be žinios. Dėl išeitinės kompensacijos antrajam dalininkui siūlau kreiptis į Garantinį fondą,kuriam irgi mokėjau privalomą mokestį. Atleidęs valstybę iš savo verslo,netektį biudžetui siūlau kompensuoti Valstybės verslo santykiais su mano broliu Petru,kurį jau atvežiau registruotis į Darbo biržą. Iki šios dienos Petras vertėsi atsitiktiniais uždarbiais, neprašė jokių pašalpų, tačiau 2010m. pavasarį Valstybė per VMI pareikalavo ir Petrą užmokėti 864Lt (72 Lt/mėn.) PSD mokestį nuo pat 2009.01.01d., nors jokio verslo su Petru nevykdė ir jokių paslaugų jam neteikė, negydė, kompensuojamų vaistų neskyrė. Kiek žinau, Petras pinigų mokesčiams neturi, tačiau džiaugsmingai priėmė pasiūlymą nuo šiol būti oficialiai registruotu Valstybės-VMI partneriu, būti socialiai apdraustas valstybės lėšomis ir naudotis nemokamomis medicinos paslaugomis, pretenduoti į visas priklausančias bedarbio, socialines lengvatas bei pašalpas.
2010m., Lietuva
Esame du broliai: Adomas ir Jonas. Prieš kelerius metus aš, Adomas, pradėjau savo nedidelį verslą. Petro nepriėmiau,nes geria ir pritingi. Nors realiai dirbau vienas, jau pirmą mėnesį įsitikinau,kad iš tikro turiu antrąjį verslo dalininką– valstybę, atstovaujamą per VMI. Valstybė į mano verslą neinvestavo nė cento,tačiau nuo pirmos verslo dienos nuolat reikalauja savo dalies pačių įvairiausių mokesčių pavidalu. Sudėjus visus mokesčius antrojo dalininko- Valstybės pajamos viršija 50% visų gaunamų mano įmonės įplaukų. Negana to,antrasis dalininkas dalies mokesčių reikalauja avansu,man dar nė negavus pajamų. Ir tai dar ne viskas– antrasis dalininkas nuolat žlugdo verslą įvairiais įstatymų kaitaliojimais, suvaržymais,sunkiai suvokiamais reikalavimais,taip pat trukdo darbą nuolat atsiųsdama armiją pačių įvairiausius tikrintojų, inspektorių bei kontrolierių,lupančių dar vieną mokestį baudų pavadinimu. Krizės metu sumenkus apyvartoms,kantrybę perpildė antrojo dalininko vienašališkas ultimatyvus reikalavimas padidinto jo pajamų dalį- mokesčius. Matydamas, kad mano verslas žlunga, oficialiai pareiškiu,jog neturiu kitos išeities, o tik ATLEISTI ANTRĄJĮ DALININKĄ iš savo verslo. Todėl nuo šio pareiškimo dienos prašau VMI iš manęs mokesčių nebereikalauti, manęs nebeieškoti, laikyti lyg dingusiu be žinios. Dėl išeitinės kompensacijos antrajam dalininkui siūlau kreiptis į Garantinį fondą,kuriam irgi mokėjau privalomą mokestį. Atleidęs valstybę iš savo verslo,netektį biudžetui siūlau kompensuoti Valstybės verslo santykiais su mano broliu Petru,kurį jau atvežiau registruotis į Darbo biržą. Iki šios dienos Petras vertėsi atsitiktiniais uždarbiais, neprašė jokių pašalpų, tačiau 2010m. pavasarį Valstybė per VMI pareikalavo ir Petrą užmokėti 864Lt (72 Lt/mėn.) PSD mokestį nuo pat 2009.01.01d., nors jokio verslo su Petru nevykdė ir jokių paslaugų jam neteikė, negydė, kompensuojamų vaistų neskyrė. Kiek žinau, Petras pinigų mokesčiams neturi, tačiau džiaugsmingai priėmė pasiūlymą nuo šiol būti oficialiai registruotu Valstybės-VMI partneriu, būti socialiai apdraustas valstybės lėšomis ir naudotis nemokamomis medicinos paslaugomis, pretenduoti į visas priklausančias bedarbio, socialines lengvatas bei pašalpas.
PRANEŠIMAS DĖL ATLEIDIMO IŠ DARBO
2010m., Lietuva
Esame du broliai: Adomas ir Jonas. Prieš kelerius metus aš, Adomas, pradėjau savo nedidelį verslą. Petro nepriėmiau, nes geria ir pritingi.
Nors realiai dirbau vienas, jau pirmą mėnesį įsitikinau, kad iš tikro turiu antrąjį verslo dalininką – valstybę, atstovaujamą per VMI.
Antrasis partneris (valstybė-VMI) į mano verslą neinvestavo nė cento, tačiau nuo pirmos verslo dienos nuolat reikalauja savo dalies pačių įvairiausių mokesčių pavidalu. Sudėjus visus mokesčius antrojo dalininko (Valstybės-VMI) pajamos viršija 50% visų gaunamų mano įmonės įplaukų. Negana to, antrasis dalininkas dalies mokesčių reikalauja avansu, man dar nė negavus pajamų.
Ir tai dar ne viskas – antrasis dalininkas (Valstybė-VMI) nuolat žlugdo verslą įvairiais įstatymų kaitaliojimais, suvaržymais, sunkiai suvokiamais reikalavimais, taip pat trukdo darbą nuolat atsiųsdama armiją pačių įvairiausius tikrintojų, inspektorių bei kontrolierių, lupančių dar vieną mokestį baudų pavadinimu.
Krizės metu sumenkus apyvartoms, kantrybę perpildė antrojo dalininko (Valstybės-VMI) vienašališkas ultimatyvus reikalavimas padidinto jo pajamų dalį (mokesčius).
Matydamas, kad mano verslas žlunga, oficialiai pareiškiu, jog neturiu kitos išeities, o tik ATLEISTI ANTRĄJĮ DALININKĄ (valstybę-VMI) iš savo verslo.
Todėl nuo šio pareiškimo dienos prašau VMI iš manęs mokesčių nebereikalauti, manęs nebeieškoti, laikyti lyg dingusiu be žinios.
Dėl išeitinės kompensacijos antrajam dalininkui siūlau kreiptis į Garantinį fondą, kuriam irgi mokėjau privalomą mokestį.
Atleidęs valstybę (VMI) iš savo verslo, netektį biudžetui siūlau kompensuoti Valstybės-VMI verslo santykiais su mano broliu Petru, kurį jau atvežiau registruotis į Darbo biržą.
Iki šios dienos Petras vertėsi atsitiktiniais uždarbiais, neprašė jokių pašalpų, tačiau 2010m. pavasarį Valstybė-VMI pareikalavo ir Petrą užmokėti 864Lt (72 Lt/mėn.) PSD mokestį nuo pat 2009.01.01d., nors jokio verslo su Petru nevykdė ir jokių paslaugų jam neteikė, negydė, kompensuojamų vaistų neskyrė.
Kiek žinau, Petras pinigų mokesčiams neturi, tačiau džiaugsmingai priėmė pasiūlymą nuo šiol būti oficialiai registruotu Valstybės-VMI partneriu, būti socialiai apdraustas valstybės lėšomis ir naudotis nemokamomis medicinos paslaugomis, pretenduoti į visas priklausančias bedarbio, socialines lengvatas bei pašalpas.
Adomas Petraitis,
buvęs legalus verslininkas
2010m., Lietuva
Esame du broliai: Adomas ir Jonas. Prieš kelerius metus aš, Adomas, pradėjau savo nedidelį verslą. Petro nepriėmiau, nes geria ir pritingi.
Nors realiai dirbau vienas, jau pirmą mėnesį įsitikinau, kad iš tikro turiu antrąjį verslo dalininką – valstybę, atstovaujamą per VMI.
Antrasis partneris (valstybė-VMI) į mano verslą neinvestavo nė cento, tačiau nuo pirmos verslo dienos nuolat reikalauja savo dalies pačių įvairiausių mokesčių pavidalu. Sudėjus visus mokesčius antrojo dalininko (Valstybės-VMI) pajamos viršija 50% visų gaunamų mano įmonės įplaukų. Negana to, antrasis dalininkas dalies mokesčių reikalauja avansu, man dar nė negavus pajamų.
Ir tai dar ne viskas – antrasis dalininkas (Valstybė-VMI) nuolat žlugdo verslą įvairiais įstatymų kaitaliojimais, suvaržymais, sunkiai suvokiamais reikalavimais, taip pat trukdo darbą nuolat atsiųsdama armiją pačių įvairiausius tikrintojų, inspektorių bei kontrolierių, lupančių dar vieną mokestį baudų pavadinimu.
Krizės metu sumenkus apyvartoms, kantrybę perpildė antrojo dalininko (Valstybės-VMI) vienašališkas ultimatyvus reikalavimas padidinto jo pajamų dalį (mokesčius).
Matydamas, kad mano verslas žlunga, oficialiai pareiškiu, jog neturiu kitos išeities, o tik ATLEISTI ANTRĄJĮ DALININKĄ (valstybę-VMI) iš savo verslo.
Todėl nuo šio pareiškimo dienos prašau VMI iš manęs mokesčių nebereikalauti, manęs nebeieškoti, laikyti lyg dingusiu be žinios.
Dėl išeitinės kompensacijos antrajam dalininkui siūlau kreiptis į Garantinį fondą, kuriam irgi mokėjau privalomą mokestį.
Atleidęs valstybę (VMI) iš savo verslo, netektį biudžetui siūlau kompensuoti Valstybės-VMI verslo santykiais su mano broliu Petru, kurį jau atvežiau registruotis į Darbo biržą.
Iki šios dienos Petras vertėsi atsitiktiniais uždarbiais, neprašė jokių pašalpų, tačiau 2010m. pavasarį Valstybė-VMI pareikalavo ir Petrą užmokėti 864Lt (72 Lt/mėn.) PSD mokestį nuo pat 2009.01.01d., nors jokio verslo su Petru nevykdė ir jokių paslaugų jam neteikė, negydė, kompensuojamų vaistų neskyrė.
Kiek žinau, Petras pinigų mokesčiams neturi, tačiau džiaugsmingai priėmė pasiūlymą nuo šiol būti oficialiai registruotu Valstybės-VMI partneriu, būti socialiai apdraustas valstybės lėšomis ir naudotis nemokamomis medicinos paslaugomis, pretenduoti į visas priklausančias bedarbio, socialines lengvatas bei pašalpas.
Adomas Petraitis,
buvęs legalus verslininkas
REKLAMA
REKLAMA
Valstybė gali tapti feodaline