Socialines išmokas ir atlyginimus nurėžusi Lietuvos valdžia lengva ranka vėjais leidžia mokesčių mokėtojų pinigus. Net ekonominės krizės sąlygomis valdžia neatsisako įpročio gyventi plačiai. Finansų ministerija toliau leidžia milijonus nuomai prestižiniame „Vilniaus vartų“ komplekse, o kitų institucijų paimti kreditai dengiami iš mokesčių mokėtojų kišenės.
Prireikė septynių aukštų pastato
Ne pačius geriausius laikus išgyvenanti Seimo leidykla „Valstybės žinios“ neišgali bankui grąžinti kredito. Kaip ir kitos valdžios įstaigos, ši valstybės įmonė nesugebėjo sunkmečiu gyventi kukliau. Šiandien ją priversta gelbėti Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Atskirą biudžetą turinčios „Valstybės žinios“ dar 2005 metais užsimojo įsikurti naujame pastate Gynėjų g. 8. Seimo valdybai palaiminus, įmonė pastatui statyti iš „Danske banko“ paėmė 5 mln. litų kreditą. Jau tada kilo įtarimų, ar įmonei reikia septynių aukštų ir beveik 1700 kv. metrų ploto statinio, kai joje dirba tik apie 40 darbuotojų (šiuo metu likę 27).
„Valstybės žinių“ vadovas Jonas Lionginas aiškina, esą tada įmonės poreikiams būtų visiškai pakakę 2–3 aukštų, bet tokio objekto statyti neleido architektai. Jis tikino, kad statinys priklauso valstybei, o laisvą plotą esą leista išnuomoti taip pritraukiant papildomas pajamas.
Kredito sąlygų neatskleidžia
„Valstybės žinių“ buveinės statyba kainavo iš viso apie 7 milijonus litų. Tačiau po trejų metų ramaus gyvenimo šalį apėmė ekonominė krizė. Gerokai sumažėjo ir leidybos apimtys, todėl „Valstybės žinios“ jau neišgali grąžinti paskolos.
J.Lionginas pripažįsta, kad kiekvieną metų ketvirtį įmonė bankui turi sumokėti apie 200 tūkstančių litų, arba 800 tūkst. litų per metus.
Paklaustas, kokiomis sąlygomis įmonė iš banko paėmė kreditą, J.Lionginas neatskleidė. „Tai komercinė paslaptis, bet sąlygos išties buvo labai geros“, – kalbėjo „Valstybės žinių“ direktorius J.Lionginas.
Šiuo metu likusi skola bankui sudaro apie 2,2 milijono litų. Paskolos terminas baigsis 2012 metų liepą.
„Valstybės žinių“ vadovas J.Lionginas tikino, kad, VRK pradėjus nuomotis 700 kv. metrų plotą, statinyje neliko laisvų patalpų. Tai tik patvirtina apgailėtiną nuomos verslą, apie kurį svajota pradžioje. Į stiklo rūmus neįsikėlė nė vienas privatus nuomininkas. „Jau seniai nuspręsta neįleisti privačių nuomininkų, nes čia išvedžioti tinklai, siejantys su Seimo institucijomis“, – apie pasikeitusius nuomos verslo planus dėstė J.Lionginas.
Kai kuriuose aukštuose įsikūrė Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovybė, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriatas ir Seimo Tarptautinių ryšių departamento Vertimų skyrius. Šios įstaigos moka tik už komunalines paslaugas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Z.Vaigauskas apie persikraustymą į „Valstybės žinių“ pastatą kalbėjo miglotai. „Aš irgi manau, kad valstybinė institucija neturėtų mokėti nuompinigių valstybei, bet... Didelės iniciatyvos tikrai nerodėme“, – kalbėjo Z.Vaigauskas.
Juolab kad 2007 metais atsiradus naujai Seimo posėdžių salei (jos statyba kainavo 55 mln. litų) bei išsikėlus VRK į „Valstybės žinių“ pastatą, laisvos vietos parlamento rūmuose tarsi turėjo atsirasti daugiau, bet Seimo kancleris Jonas Milerius tikina, kad parlamentas dirba maksimaliai susispaudęs. Kodėl iš parlamento buvo išprašyta VRK, J.Milerius tikino nežinąs, bet pripažino, kad „mes patys skatinome VRK išsikelti“.
„Patikėkite, nėra nieko blogo, kad VRK įsikėlė į „Valstybės žinių“ pastatą. Tai netgi labai teigiamas pavyzdys, kaip turėtų būti naudojamas valstybės turtas“, – sakė J.Milerius.
Kad VRK galėtų susimokėti nuompinigius ir taip prisidėtų prie „Valstybės žinių“ paskolos mokėjimo, Finansų ministerija šiemet komisijai numatė papildomų lėšų. Per metus VRK sumokės apie 243 tūkst. litų nuompinigių.
Tarp švaistūnų – ir Finansų ministerija
Ne mažiau įdomi ir Finansų ministerijos kai kurių struktūrinių padalinių nuomos istorija prabangiame „Vilniaus vartų“ komplekse (Gynėjų g. 16), kuris taip pat įsikūręs šalia Seimo. Su „Vilniaus vartų“ operatore „BPT Optima Retail“ ministerija pasirašė 5 metų patalpų nuomos sutartį. Ministerija „Valstiečių laikraščiui“ nepatikslino, kokia kaina ir kokio dydžio plotą ji nuomojasi iš privataus subjekto.
„Sutartyje įrašyta, kad nuomos įkainiai yra konfi denciali informacija, todėl jų atskleisti negaliu, o jeigu sutartį pažeistume, mokesčių mokėtojams gali tekti dar daugiau už tai sumokėti“, – sakė finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė.
Žiniasklaidoje skelbta iki šiol neoficiali informacija, esą Finansų ministerija per mėnesį nuomotojui atseikėja apie 110 tūkst. Lt, arba apie 1,3 mln. Lt per metus.
Tiek moka institucija, kuri priklauso Vyriausybei. Pastaroji nuo sausio 1 d. dar labiau nurėžė gyventojams pensijas ir socialines išmokas bei ragina Lietuvos žmones toliau veržtis diržus.
Finansų ministerija, anksčiau žadėjusi nutraukti nepalankią sutartį, iki šiol to nepadarė, nors derybos dėl palankesnių sąlygų su „BPT Optima Retail“ nepavyko.
Nekontroliuojama kontrolierė
Vaiko teisių apsaugos kontrolierės įstaiga patalpas nuomojasi Vilniaus senamiestyje. Prie Katedros esančioje B.Radvilaitės gatvėje už 480 kv. metrų plotą ši iš mokesčių mokėtojų išlaikoma įstaiga privatininkui per metus atseikėja apie 240 tūkst. Lt.
„Mums pavyko gerokai sumažinti nuomą, nes iki praėjusių metų kovo už ją mokėjome apie 312 tūkst. Lt“, – gyrėsi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.
Jos vadovaujamoje įstaigoje nuo 2005 metų darbuotojų padaugėjo nuo dešimties iki 24. „Praėjusiais metais mums buvo skirti trys papildomi etatai“, – sakė R.Šalaševičiūtė.
Ji tikino, kad šiuo metu įstaiga ieško palankesnių nuomos variantų. Vaiko teisių apsaugos kontrolierės įstaiga patalpas nuomojasi iš įtakingo socialdemokrato Alfonso Macaičio. Šalia įstaigos yra įsikūrusi ir Lietuvos socialdemokratų partijos būstinė.
Kiekvienam pensininkui – po 60 litų
„Valstiečių laikraštis“ pateikė tik kelis pavyzdžius, kaip valstybės institucijos ir įmonės neefektyviai naudoja turtą ir lėšas. Tyrimą atlikusi Valstybės kontrolė aplaidaus turto valdymo atvejų nustatė dar daugiau. Pavyzdžiui, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, nuomodama patalpas privačioms įmonėms, patyrė 153 tūkst. Lt nuostolių.
Per 2009 m. valstybės institucijos patalpoms išsinuomoti iš viso išleido apie 66 mln. Lt. Šių lėšų užtektų 60 litų pridurti prie pensijų visiems Lietuvos pensininkams.
Kaip ir kai kurios kitos valstybės įmonės, Valstybinis miškotvarkos institutas per 3 metus darbuotojams suteikė paskolų už 478 tūkst. Lt, nors tai prieštarauja veiklos tikslams, o įmonės prisiima riziką šių paskolų negrąžinimo atveju.
Auditoriai nustatė, kad valstybės įmonių efektyvumas yra mažas. Jų pelningumo rodikliai buvo nepatenkinami, turto grąža mažesnė nei 8 proc., todėl jos neturi pakankamai lėšų investicijoms ir priverstos skolintis.
Per pastaruosius trejus metus valstybės institucijos (pavaldžios Vyriausybei ir Seimui) valstybės įmonių turtui įsigyti skyrė apie 350 mln. Lt. Šiuo metu Lietuvoje veikia 108 valstybės įmonės, kurių turtas vertinamas 14,4 mlrd. Lt arba beveik tiek, kiek kasmet per savo biudžetą paskirsto „Sodra“.
Gediminas Stanišauskas
