Valstiečiui Broniui Markauskui Seimo nario mandatą iškeitus į Klaipėdos rajono mero postą, Gargždų apygardoje vyks nauji Seimo rinkimai. Jei valstiečių kandidatas jų nelaimės, LŽVS dar labiau atitols nuo aritmetinės valdančiosios daugumos Seime. Ši ir taip sumažėjo frakciją palikus keliems Seimo nariams.
Paprasta aritmetika
Šiuo metu LVŽS frakcija Seime vienija 51 parlamentarą. Jų kolegos valdančiojoje koalicijoje – Lietuvos socialdemokratų darbo partijos frakcija – vienija 11 seimūnų. Pernai rugsėjį Tvarkos ir teisingumo frakcija kartu su valdančiąja koalicija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, todėl valdančiųjų gretas teoriškai papildė dar 7 Seimo nariai. Palaikymą valdantiesiems deklaruoja ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.
Vadinasi, valdančiąją koaliciją šiuo metu sudaro 70 Seimo narių, 69, jei atimsime mandato atsisakantį B. Markauską. Abiem atvejais, tai nesudaro Seimo daugumos – 71 Seimo nario.
Primename, kad LVŽS frakciją nuo Seimo rinkimų paliko Dovilė Šakalienė, Justas Džiugelis, Bronius Matelis, Povilas Urbšys, Raimundas Martinėlis, Naglis Puteikis ir Mindaugas Puidokas.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius neatmeta galimybės, kad frakcijos gretas palikus ne vienam nariui, dezertyrų bet kada gali būti ir daugiau.
„Niekas nėra garantuotas, kad tam tikrų parlamentarų neišeis daugiau iš LVŽS frakcijos. Jeigu šios tendencijos stiprės, tuomet atsidurti aiškioje mažumoje galimybės dar padidėtų. Tada turėtume tokią panašią situaciją, kaip 2006–2008 metais Gedimino Kirkilo Vyriausybė veikė mažumos sąlygomis, o labai daug sprendimų priklausė nuo opozicijos paramos arba priešingai – neparėmimo“, – tv3.lt kalbėjo A. Krupavičius.
Paramos gali ir neužtekti
Šiuo metu paramą valdančiajai koalicijai neoficialiai deklaruoja ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-LŠS). Tačiau net ir su 8 frakcijos narių parama LVŽS frakcijai gali būti striuka, pažymi VDU profesorius Lauras Bielinis.
„Iš tikrųjų lenkų frakcija yra gana įdomi. Jie, palaikydami valstiečius, turi savo konkrečius interesus, kurie ne visada sutampa su valstiečių. Todėl dalyje balsavimų jie tikrai nepalaikys valstiečių, turės savo išskirtinę nuomonę ir poziciją. O dėl kiekvieno sutartinio balsavimo su valstiečiais, aišku savaime, kad valstiečiams reikės pakankamai aiškiai tartis su lenkais ir daryti kažkokias nuolaidas lenkų frakcijai“, – tv3.lt sakė L. Bielinis.
Jam antrina ir A. Krupavičius, pažymintis, kad LLRA-KŠS parama valdančiajai koalicijai yra neformali ir gali bet kada keistis.
„Jeigu, pavyzdžiui, valstiečiai toliau praras įtaką, o jų reputacija smuks, kaip yra dabar, tai LLRA nėra jokios logikos remti partiją arba koaliciją, kuri visuomenės akyse vertinama su minuso ženklu. Galų gale galima tikėtis, kad tie patys lenkai tam tikrais klausimais rems valdančiuosius, kitais klausimais gali neberemti“, – svarstė profesorius.
Gali likti vieni žaidimų aikštelėje
Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, LVŽS ne tik taptų mažumos frakcija, bet jų valdymas gali „pereiti į kitą pusę“, mano L. Bielinis. Dabar frakcija bus priversta nusileisti derybose su kitomis frakcijomis dėl palaikymo.
„Viskas priklausys nuo to, kaip kritiškai įvertins patys valstiečiai savo padėtį. Jeigu jie ir toliau manys, kad yra patys geriausi, nuostabiausi ir nepakartojami, tada jie tikrai bus ne tik mažumoje, bet ir praras apskritai galimybę vadintis valdančiąja frakcija. Ko gero, valdymas gali pereiti į kitą pusę. Jeigu jie realistiškai vertins savo galimybes, kūrybiškai pakeis savo dabartinius veiklos akcentus, tada jie išsilaikys valdžioje“, – prognozavo L. Bielinis.
A. Krupavičiaus manymu, LVŽS frakcijai reikia pasiruošti deryboms ir kompromisams, kurių anksčiau nereikėdavo, nes priimti sprendimus užtekdavo valdančiosios daugumos balsų. Dėl neišvengiamų derybų sprendimų priėmimas Seime darysis vis sudėtingesnis.
A. Krupavičius klausimą kelia ir dėl valdančiosios koalicijos partnerių socialdarbiečių, kurie gali „imtis pačių įvairiausių žygių ir sprendimų“, artėjant Seimo rinkimams, nes šiuo metu partijos atstovai neturi jokių reikšmingų postų. Kitas svarbus klausimas – artėjantys prezidento ir Europos Parlamento rinkimai.
„Kol kas visos tendencijos rodo, kad prezidento rinkimuose premjeras jokių rimtų galimybių neturi. Tai vėl – pralaimėjus prezidento rinkimus, kritiškumas tiek premjero atžvilgiu, tiek Vyriausybės politikos atžvilgiu, tiek apskritai valdančiųjų Seimo politikos sprendimų atžvilgiu tiktai augs. Yra vėlgi tikimybė, kad tie patys socialdarbiečiai sakys – užtenka, mes renkamės kitokį kelią“, – prognozavo profesorius.
O ir susitarimas su „tvarkiečiais“, profesoriaus manymu, yra labai neapibrėžtas. A. Krupavičiaus teigimu, partija Tvarka ir teisingumas po rinkimų į Europos Parlamentą gali nuspręsti imtis permainų.
„Panašu, kad sugrįžta į politikos areną Darbo partija, tai pagrindinis Tvarkos ir teisingumo konkurentas. Ir tam tikrą jėgų santykį geriausiai parodyti turėtų būtent Europos Parlamento rinkimai. Po šių rinkimų, jeigu Tvarkai ir teisingumui pasirodys, kad rezultatai yra nepatenkinami, o vienas iš nepatenkinamų rezultatų ingredientų gali būti būtent jų parama valdantiesiems, jie irgi gali peržiūrėti savo santykį su valstiečiais ir bendrai dabartine koalicija“, – svarstė A. Krupavičius.
Seimo rinkimai vyks 2020 m. rudenį.
