Politikos apžvalgininkas Saulius Spurga primena, kad aiški skirtis tarp partijos lyderio ir dabartinio premjero buvo pastebima dar prieš rinkimus į Seimą. O faktas, kad frakcijoje yra tiek daug nepartinių ir skirtingų pažiūrų politikų, bendram darbui taip pat nepadeda. „Šie skirtumai prasidėjus rimtam darbui ir problemoms, tik padidėjo. Padėtis frakcijoje tikrai nėra tokia paprasta. Mes matome, kad vyksta realus pasiskirstymas. Seimo frakcijos dalis, kuri yra kartu su R.Karbauskiu ir kita, kuriai yra priimtini S.Skvernelio veiksmai“, - tikina S.Spurga.
Skvernelis svajoja apie atskirą frakciją?
Visgi politikos apžvalgininkas teigia, kad nors lūžiai pastebimi, situacija tikrai nėra tokia bloga, kad frakcija turėtų skilti į atskiras dviejų lyderių stovyklas.
„Manau, kad S.Skvernelis tikrai pasvajoja apie atskirą frakciją, bet jį sustabdo paprasčiausi skaičiavimai. Iš tikrųjų žengiant tokį žingsnį reikia pažiūrėti, kas bus toliau ir kaip bus suformuota valdančioji dauguma. Net jeigu bus pasitelkiami papildomi partneriai, visgi matome, kad sulipdyti valdančiąją daugumą būtų labai daug sunkumų. Vis dėl to, aiškiai norima tokį žingsnį žengti, bet realių galimybių kol kas nesimato. Ta situacija dar nėra tokia bloga, kad būtų gali ryžtis tokiam drastiškam žingsniui“, - teigia ekspertas S.Spurga.
„Aš bandžiau įsijausti ir į premjero poziciją, ir į R.Karbauskio. Toks atsiskyrimas yra įmanomas, bet tada kitas dalykas yra tų skyrybų sąlygos. Kaip ir šeimoje, jeigu išsiskiriama gražiuoju ir sutariama auginti vaikus kartu, naudotis bendru turtu, tai yra vienas dalykas. Kitas, jei nebegalės vieni į kitus žiūrėti. Tai tada valdymo koalicijos problemos būtų didžiulės“, - teigia S.Spurga.
Politikos apžvalgininkas reziumuoja, kad frakcijos skilimas yra akivaizdus. „Turbūt premjeras pasiskaičiavo tuos žmones, kurie galėtų eiti į jo frakciją ir pamatė, kad nei Karbauskio, nei Skvernelio pusė daugumos suformuoti negalėtų. Ir niekas negarantuotų, kad po tokių pertvarkų surinktų tą skaičių reikiamą žmonių. Skilimas yra akivaizdus, bet realybė neleidžia kažko imtis", - sako pašnekovas.
Mažumos Vyriausybė – sudėtinga, bet išeitis
Prieš kelias savaites pradėjus kelti klausimus dėl koalicijos su socialdemokratais darnumo, premjeras prasitarė, kad jau dabar jaučiasi lyg dirbtų mažumos Vyriausybėje. Tad sprendžiant šį frakcijos konfliktą, politikos apžvalgininkas S.Spurga primina šį scenarijų.
„Mažumos Vyriausybė reiškia, kad ji kiekvienu klausimu ieško naujos koalicijos. Mes ir turėjome Kirkilo Vyriausybę, kurią nerašytomis taisyklėmis rėmė tuo metu konservatoriai. Bet ji gali gyvuoti tol, kol kažkas nepaskelbs balsavimo dėl pasitikėjimo jais. Ir tokiu būdu ji nuvirstų. Kažkokiu būdu Seimas turi suprasti, kad šita Vyriausybė yra nepakeičiama. Jei liktų pusė metų iki kadencijos pabaigos, ir toks skilimas būtų suprantamas, Seimas leistų jai dirbti, paremtų. Bet jau nebūtų prasmės jos versti. Bet ryžtis tokiam eksperimentui, tik pradėjus dirbti, čia jau būtų neeilinis įvykis“, - teigia S.Spurga.
„Naujokai primityviu triratuku važiuoti dar neišmoko, o mes jau siūlome jiems sėsti ant tikro dviračio, ar net motorolerio. Ta mažumos Vyriausybė yra dar sunkesnis reikalas“, - tv3.lt naujienų portalui sako pašnekovas.
Liberalai svarstytų visus variantus
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pritaria, kad jei premjeras sau leidžia garsiais svartyti apie atskiros frakcijos kūrimą, tai tik įrodo, kad valstiečiai stipriai nesutaria. O svarstydamas galimybę prisijungti prie šios frakcijos, E.Gentvilas tikina, kad tai nebūtų daroma aklai.
„Mes turime žiūrėti, ar tai yra tik buvimas Vyriausybėje ir valdančiojoje koalicijoje, ar tai galimybė ką nors padaryti. Tas pats S.Skvernelis yra tokioje situacijoje, kad reikėjo tapti premjeru, o po to paaiškėjo, kad daryti kažką nelabai išeina. Tai iš to mes turime pasimokyti iš šios situacijos ir daryti išvadas. Vien pabūti valdžioje niekam nepatarčiau, jei būnama tik dėl buvimo. Ir mes tikrai nebūsime ten dėl buvimo“, - teigia liberalas.
Tačiau galimybės jungtis į bendrą koaliciją Liberalų frakcijos seniūnas neatmeta.
„Liberalai svarstytų visus variantus. Žinoma, ne su kraštutiniais valstiečių nusistatymais, kokių mes esame matę iš A.Širinskienės, R.Karbauskio ir E.Jovaišos. Su tokiais kraštutiniais pasisakymais ar nusistatymais tai mes net nediskutuotume. Kadencijos pradžioje R.Karbauskis davė labai aiškias indikacijas, kad jiems su liberalais nėra pakeliui. Tiesą sakant, tai mes net nesipiršome. Dabar mes irgi nesiperšame. Žiūrime, ar galima ką nors padaryti iš liberalų darbotvarkės. Galbūt iš valstiečių atsirastų toks formatas, be abejo, mažesnis, nei kad yra dabartinė frakcija, kuriai būtų pakeliui su liberalais. Šitoje vietoje ne mes diktuosime“, - situaciją komentuoja E.Gentvilas.
Dėl ministro portfelio liberalai neitų
Komentuodamas sprendimą neatmesti galimybės jungtis su Skvernelio frakcija, E.Gentvilas tikina, kad dėl to savo partijos pasaulėžiūros tikrainekeis. „Manau, kad kažkoks persiformavimas valstiečių tarpe yra atsiradęs. Ir jis galėtų spręsti, ar jiems pakeliui su liberalais. Nes mes nežadame ko nors keisti savo pasaulėžiūroje“, - teigia Seimo narys.
Darant prielaidą, kad atskilus nuo valstiečių, Skvernelio frakcija pagalbos atsisuktų į opoziciją, skaičiavimai tampa paprasti. Norint sudaryti minimalią daugumą, prijungiant konservatorius ir liberalus, S.Skvernelio frakciją turi sudaryti mažiausiai 26 žmonės. Tačiau liberalas E.Gentvilas tikina, kad net ir tokiu atveju nebūtų užtikrintas tinkamas koalicijos darbas.
„Mažokai ir tie 26 būtų. Bet tada žiūrime į konservatorius, tai tarp jų yra kokių 10, kurie yra antiliberalai didesni, nei R.Karbauskis. Pavadinkime ją Dagio grupuote. Tai pažiūrėkime, kokią mes turime koaliciją. Tai ji nebūtinai palaikytų liberalams priimtinus S.Skvernelio žingsnius. Tai eiti į daugumą, kurioje yra 71, žinant, kad liberalius dalykus palaikytų geriausiu atveju 60 arba 61. Tai ko mums ten eiti?“, - klausia E. Genvilas.
„Tai mes laukiam, tikrai neforsuojam, mes išsakėme savo dalykus. Mums praėjusių metų gegužės smūgiai buvo tokie skaudūs, kad mes negalėjome eiti į populizmo pievas. Tai kodėl mes ją turėtume staiga pakeisti. Dėl vieno portfelio rankose? Nelabai čia mus įtikintų“, - tv3.lt naujienų portalui sako Seimo narys.
Konservatoriai planų neatskleidžia
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas G. Landsbergis nesiryžo prognozuoti konservatorių veiksmų, jei įvyktų valstiečių žaliųjų frakcijos skilimas. „Svarbiausi darbai turi vykti ir nesvarbu, kas juos atneš į Seimo salę, mes visuomet palaikysime tai, kas naudinga Lietuvai. Nesvarbu, kokio pobūdžio bus dauguma. Kol kas laikomės tokios nuostatos. Nedalyvaujame griovimo procesuose. Tik tiek, kad esame išsakę paramą, kad premjeras ir dabartinė Vyriausybė nestokotų ambicijų, neštų įstatymus ir būtų tikri, kad mes esame pasirengę dalį jų palaikyti“, – tikina konservatorių pirmininkas.
Paklaustas, ar palaikytų S. Skvernelio pusę, jei valstiečių žaliųjų frakcija skiltų, G. Landsbergis tiesaus atsakymo nepateikė. „Nekorektiška iš mano pusės dabar būtų prisidėti prie tų skaldymo veiksmų. Kad ir kaip ten būtų, mes palaikysime įstatymų projektus. Mūsų frakcijai nėra taip svarbu, kas už ką balsuos. Svarbiausia, kad darbai eitų į priekį. Nors pats premjeras pasakė, kad yra tokia „Skvernelio frakcija“, bet čia jau jo reikia klausti, ką jis turi galvoje ir kokie žmonės jai priklauso“, – aiškina G. Landsbergis.
