O šiose gairėse yra daug pakeitimų, kurios apima daugelį sričių – nuo sveikatos apsaugos iki mokesčių sistemos pakeitimų.
Pavyzdžiui gairių iniciatoriai skatins darbdavius mokėti papildomus pinigus savo sveikata besirūpinantiems ir sportuojantiems darbuotojams, sieks įvesti reikalavimą, kad darbdaviai privalėtų leisti darbuotojams kas valandą ar kelias daryti mankštą.
Be to, dar didesni apribojimai bus maisto gamintojams, mat reikės nurodyti ne tik energetinę verę ar sudėtį, bet ir pažymėti ar pavyzdžiui auginant kiaules buvo naudojami antibiotikai.
Žinoma, bus labiau rūpinamasi ir sveika mityba, tad vienas pirmųjų gairių rengėjų darbų – uždrausti sveikatai žalingus transriebalus.
Valstybė ne iki galo rūpinasi sveikata
Ir tai tik keli pakeitimai, kuriuos sugalvojo sveikatinimo politikos iniciatoriai. Jie tikina, kad gairės reikalingos tam, kad pagaliau valstybė žmonių sveikatą laikytų prioritetine kryptimi.
„Kai Seimas priims sveikatos stiprinimo politikos gaires, jos taps įstatymus jos taps privalomos visoms ministerijoms, visoms žinyboms, kurios privalės jomis vadovautis. Šiandien koordinacijos neturėjome, turėjome terminą sveikata visose politikose, bet jei paklaustumėte atsakingų asmenų skirtingų ministerijų, tai pas vienus penktoje vietoje, pas kitus trečioje, bet vieningos, harmoningos sistemos neturėjome.
Jei viskas veiktų harmoningai, tai mes tokios prastos padėties neturėtume. Įsivaizduokite, pusė jaunuolių netinka karinei tarnybai dėl prastos sveikatos, vien tas skaičius reikalauja šaukti, kaip taip atsitiko”, - dėsto Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys D. Kepenis.
Sveikuoliai gaus kompensacijas
Naujųjų sveikatos gairių iniciatoriai tvirtina, kad jos bus visuotinės, bet rekomendacinės. Jų privalomai turės laikytis tik valstybinės institucijos ir verslininkai, jei Seimas priims atitinkamus įstatymus.
„Čia neturėtų būti nei prievartos, nei draudimų, tai turėtų būti skatinimo sistema. Įsivaizduokite darbdavys nori paskatinti žmones, kurie jau keli metai nebeserga, nes jis mato, kad jie perka sportinę aprangą, perka abonementą į baseiną.
Kai kurie darbdaviai tam jau skiria darbuotojams po pora šimtų eurų, tai mes turime skatinti tą darbdavių entuziazmą, kad jiems apsimokėtų, siūlysime, kad darbdavys galėtų tas sąnaudas išimti iš savo pelno mokesčio”, - aiškina Seimo narys D. Kepenis.
Valstiečiai galvoja sukurti ir sveikatos pasą, kuriame bus kaupiami visų žmonių sveikatos duomenys.
„Pasas bus dokumentas, kurio pagrindu, galės darbdavys kompensuoti tam tikras išlaidas, tai viena sritis. Net apskaita gali būti. Kita vertus, mes dažnai einame pas šeimos daktarą ir norime įvertinti, ar svoris geras, ar blogas, kaip kiti parametrai?
Tai sveikatos pase bus kaupiama tokia informacija ir jei tu tikrai rūpinaisi sveikata, tavo visi indeksai atitinka sveiko žmogaus indeksus, tai yra pagrindas skatinti. Ir kaip padarė britai, jei sumažinai svorį - tavo eilė pas daktarą pagreitėja dvigubai”, - tvirtina parlamentaras.
Pasak D. Kepenio, žmones sveikai gyventi skatins ne tik geru žodžiu, bet ir piniginėmis priemonėmis.
„Mes siūlome geriausią pasaulinę patirtį - pradedant ekonomiškai. Be to, galima skirti vieną dieną prie atostogų, galima darbo grafiką pakeisti, nes mes gi matome, kad vieni darbą padaro du kartus greičiau, nei tie, kurie eina parūkyti, tai šie momentai turi būti įtraukti į galimybę žmogų už tai paskatinti” ,- teigia Seimo narys.
Darbo vietoje – mankšta
Valdantieji žada itin didelį dėmesį skirti žmonių sveikatai darbo vietoje. Sveikatos gairėse jie pabrėžia, kad „sėdėjimas – šių dienų rūkymas”, todėl būtina, kad žmonės sportuotų net darbo vietoje.
„Kai žmogus nuvargsta, jo našumas krenta, tad kas valandą žmogus galėtų atsistoti nuo kompiuterio ir atlikti tam tikrą pratimų kompleksėlį, kuris taipo atstato jo jėgas, energiją ir dėmesį, kad per sekančią valandą padarys gerokai daugiau nei kiti.
Kiti eina parūkyti, o mes einame pratimų padaryti, tai yra elementaru ir galima susitarti sutartyje su darbdaviu, bet jei rekomendacija bus visuotinė, tai bus gėda darbdaviui, kad jis neleidžia savo dirbantiesiems. Dėl to darbo našumas pakyla gerokai, tai ne mano sugalvota, šimtai mokslinių tyrimų padaryta”, - tikina D. Kepenis.
Uždraus transriebalus
Itin didelis dėmesys bus skiriamas ir sveikai mitybai, tad sveikatai kenkiantys transriebalai, kurie dažniausiai naudojami kulinarijoje ir konditerijoje.
„Tokios tendencijos, einame prie šito, kadangi žinome, kad šis produktas organizmui neduoda visiškai sveikatos, priešingai veda į ligas, tai pirmiausia reikia rekomenduoti jų nevartoti, bet jeigu pamatysime, kad tai svarbu ir mokslininkai tai pagrįs, gamintojai ir kepėjai turėtų tą žinoti ir matyt būtų prasminga jo visiškai nevartoti”, -teigia Seimo narys.
Be to, valdantieji planuoja riboti ir sveikatai žalingų užkandžių ar saldumynų reklamą žiniasklaidoje.
„Reikėtų gerokai siaurinti, gerokai pabranginti tą reklamą, kuri reklamuoja nesveiką maistą, reikia tą sistemą reguliuoti, yra negerai, kai penkioliką kartu tau kažkas pakartojo ir tu pradedi tikėti, - tvirtina D. Kepenis.
Žmonių pasipriešinimo nebijo
Lietuviai kol kas nėra dideli sporto ir sveikos mitybos aistruoliai, bet sveikatos stiprinimo politikos gairių rengėjai žmonių pasipriešinimo nesibaimina.
„Tie kurie nenori, gali nedaryti, niekas jų neprievartaus. Bet aš manau, kad turėtume tose gairėse susitarti, kad pirmieji metai - įžanga, supažindinimas, antrieji - įsigalėjimas ir planų parengimas bendruomenėse, mokyklose, o tretieji metai jau vis labiau skatina žmones.
Nes skirtumas yra ar tu metus nesirgai peršalimo ligomis, ar jau penkeri metai nesikreipei, tau nebereikia išmokų iš Sodros, vadinasi Sodrai verta tau už tai šiek tiek sumokėti. O tie kurie nesusipratę, jiems bus gėda šalia žmonių, kurie džiaugiasi energija ir nereikės jokių barimų ar nuobaudų. Ir ta mada turėtų plisti”, - viliasi D. Kepenis.
Iniciatoriai sveikatos politikos gaires planuoja Seime įregistruoti jau rugsėjį ir priimti per šią rudens sesiją.
