„Yra siūlymas, kad būtų sukurtas nacionalinis sutarimas, pasirašytas dėl migracijos ir demografijos politikos, tai būtų susitarimas ne politinių partijų, o susitarimas, kurį pasirašytų ir politinės partijos, ir visuomeninės organizacijos, ir visi tie, kuriems šios problemos svarbios“, – antradienį per spaudos konferenciją Seime sakė LVŽS frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
„Politinę lyderystę šiuo klausimu prisiims Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, tai labai svarbu tam, kad būtų sujungtos visos visuomenės pastangos, nežiūrint į politinius požiūrius, diskusinius klausius, skirtingus matymus, nes šioje vietoje, migracijos politikoje, turime suprasti, kad nebėra galimybių tęsti tarpusavio ginčų“, – kalbėjo „valstiečių“ vadovas.
Pasak R.Karbauskio, dokumentą pasirašymui tikimasi parengti gegužę, tačiau laiko bus skirta tiek, kiek reikės susitarimui pasiekti.
„Jei mes gegužės mėnesį tą dokumentą turėsim, manau, kad būtų labai gerai. Nemanau, kad šioje vietoje reikėtų šnekėti apie datas, mes turime apsibrėžti, kad turime turėti, kokybišką, pilną turinio dokumentą, ir kiek tam reikės laiko, tiek turi būtų. Terminas šioj vietoj tikrai nieko nereiškia, jei mes tokį dokumentą pasirašysim kaip 2015 metais, be turinio, be aktyvaus visuomenės dalyvavimo jame, tokiu atveju naudos iš to susitarimo neturėsime jokios“, – kalbėjo „valstiečių“ frakcijos seniūnas.
Per spaudos konferenciją sulaukęs klausimo, ar užsienyje gyvenanti jo paties šeima ketina grįžti į Lietuvą, R.Karbauskis garantavo, kad studijas baigę vaikai grįš. „Apie 20 proc. žmonių, viso pasaulio skaičiais, kurie emigruoja, emigracija susijusi su mokslu, su kitais dalykais. Aš galiu jus užtikrinti, kad mano vaikai, pabaigę mokslus, tikrai grįš“, – sakė R.Karbauskis.
Kaip stabdyti emigruojančius?
Klausiamas, kokios būtų pagrindinės priemonės siekiant grąžinti išvykusius bei sustabdyti emigruojančius, LVŽS lyderis sakė, kad reikia kalbėti ne vien apie ekonominius sprendimus.
„Kartais per daug dėmesio skiriama kalbai apie tai, koks turėtų būti minimalus atlyginimas, kad žmonės čia jaustųsi geriau. Daug žmonių turi tikrai labai dideles pajamas ir emigruoja, jie emigruoja ne dėl pajamų trūkumo, o todėl, kad čia jaučia tam tikrą nepasitenkinimą, trūksta teisingumo jausmo valstybėj. Žmogus turi jaustis saugus, pakankamai aprūpintas ir socialine prasme saugus, ir kultūros, švietimo kokybė labai svarbi“, – sakė „valstiečių“ vadovas.
Kaip vieną priemonių jis minėjo nuotolinį mokymą, kad užsienyje gyvenančių šeimų vaikai galėtų mokytis lietuviškai.
„Mes turime spręsti nuotolinį lietuvių kalbos mokymą, kad ta grupė žmonių, kurie yra emigracijoj, kurie turi vaikus, lankančius mokyklas nelietuviškas, kad jie galėtų pasiruošti grįžimui, mokydamiesi lietuvių kalbos per atstumą. Nes šiandien viena iš grupių, tūkstančiai šeimų, kurios galėtų grįžti į Lietuvą ir norėtų, tik viena problema, kuri laiko – kaip vaikus integruoti į lietuvišką mokyklą be pereinamojo laikotarpio“, – teigė R.Karbauskis.
Praėjusią savaitę apie siekį parengti nacionalinį susitarimą pranešę „valstiečiai“ sakė sieksiantys emigracijos ir reemigracijos bei migracijos srautų teigiamo balanso, efektyvios demografinės politikos, dvigubos pilietybės įteisinimo.
Žiauri statistika
Statistikos departamentas praėjusią savaitę paskelbė, kad pernai iš Lietuvos emigravo per 50 tūkst. žmonių, o per pirmus du šių metų mėnesius – beveik 14 tūkst. gyventojų.
Ekspertų teigimu, emigraciją labiausiai skatina nedideli atlyginimai, iš dalies - socialinė nelygybė.
Pastarųjų kelių mėnesių emigracijos tempų augimas tam tikra dalimi gali būti ir „popierinis“, daliai jau seniau gyvenančių užsienyje tik dabar deklaravus išvykimą, kad išvengtų prievolės mokėti privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Kiti galbūt skuba išvykti į Britaniją iki prasidedant deryboms dėl jos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, nes Londonas ketina kontroliuoti imigraciją iš Bendrijos šalių.
2015 metais tuometinių valdančiųjų iniciatyva šešios partijos pasirašė susitarimą dėl emigracijos mažinimo ir gyventojų skaičiaus padidinimo daugiau kaip puse milijono per dešimt metų. Opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Liberalų sąjūdis dokumento nepasirašė sakydami, kad jame nekalbama apie konkrečias priemones, kaip emigracija bus mažinama.
Po „Tvarkos ir teisingumo“ pasiūlytu susitarimu tuomet pasirašė ir LVŽS lyderis R.Karbauskis, dabar jį vadinantis tuščiu. Pasak „valstiečių“ vadovo, jis pasirašė susitarimą tikėdamasis, kad valdantieji imsis priemonių jame įvardintiems tikslams įgyvendinti.
„Aš pasirašiau, tada mes šnekėjome, kad turi atsirasti turinys, bet turinio neatsirado, nes kilo pabėgėlių krizė ir niekas nebegrįžo prie to klausimo. O mes tada darbotvarkei niekaip negalėjom daryti įtakos“, – BNS sakė R.Karbauskis. Seime praėjusią kadenciją „vasltiečiai“ turėjo vienintelę atstovę, vienmandatėje apygardoje išrinktą Rimą Baškienę.
