Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas inicijuoja kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT), kad būtų dar kartą paaiškinta dėl nelietuviškų pavardžių ir vardų rašybos.
A.Valinskas Seimui siūlo prašyti KT išaiškinti ankstesnį nutarimą, kad asmens vardas ir pavardė turi būti rašomi valstybine kalba.
Kreipimosi iniciatoriai klausia, ar "Lietuvos Respublikoje išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose galimas asmens vardo ir pavardės rašymas valstybine kalba, greta nurodant nelietuvių tautybės asmenų vardus ir pavardes kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis".
Šią A.Valinsko iniciatyvą savo parašais parėmė 58 parlamentarai ir iš valdančiųjų, ir iš opozicinių frakcijų. Tačiau bus pateiktas siūlymas ne Seimo narių grupei, o visam Seimui atskiru nutarimu kreiptis į KT.
Seimo pirmininko atstovė spaudai Indrė Viržintė BNS sakė, kad planuojama šį klausimą įtraukti į balandžio 21 dienos parlamento darbotvarkę.
1999 m. KT yra pripažinęs, kad 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas "Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase" neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
KT teigimu, jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla.
Anot dabartinio kreipimosi autorių, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tapus NATO ir kitų tarptautinių organizacijų nare, galimybė lietuviškame pase tam tikroms asmenų grupėms vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis įgijo ypatingą reikšmę.
"Tai susiję su daugeliu naujų aplinkybių: gausėja Lietuvos piliečių, sudarančių santuoką su kitų valstybių piliečiais ir imančių jų pavardes, daugėja ir tokiose santuokose gimstančių vaikų, turinčių teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę, Lietuvoje esantis nekilnojamasis turtas tampa pasaulinės rinkos dalimi ir pan., - sakoma aiškinamajame rašte. - Todėl būtina užtikrinti asmens tapatybę patvirtinančių įrašų autentiškumą nepaisant to, kurioje šalyje šie įrašai yra padaryti. Nepaisant šio principo, žmonėms, migruojantiems iš vienos šalies į kitą mokslo, darbo ar asmeniniais reikalais, atsirastų daug papildomų problemų norint įrodyti savo tapatybę, jeigu jų pavardės skirtingose šalyse būtų perrašomos kitaip."
A.Valinsko pasirašytame rašte tvirtinama, kad pasaulio ir Lietuvos kalbotyros darbuose nėra duomenų, kad svetimų vardų ir pavardžių rašymas originalo kalba daro neigiamą poveikį kurios nors kalbos sistemai.
"Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vardai ir pavardės oficialiuose dokumentuose į kitą kalbą neverčiami (tokių atvejų pasitaiko tik grožinėje literatūroje, publicistikoje). Tai irgi patvirtina teiginį, kad asmenvardžiai yra ne tiek kalbos dalykas, kiek asmens tapatybės identifikavimo žymikliai, kurie bet kurioje šalyje turi būti rašomi vienodai, kitaip galima prarasti galimybę nustatyti asmens tapatybę", - tvirtina Seimo vadovas.
Tuo metu "Vilnijos" draugijos pirmininkas kalbininkas Kazimieras Garšva kreipėsi į 58 parlamentarus ir Seimo pirmininką, prašydamas atsiimti savo parašus iš kreipimosi į KT.
Pasak jo, Lietuvos Konstitucijoje numatyta, kad mūsų šalyje tėra vienintelė valstybinė kalba - lietuvių.
K.Garšvos teigimu, jokioje užsienio valstybėje lietuvių, lenkų ir kitų tautybių vardai, pavardės dokumentuose nėra rašomi originalo kalba.
"Pasaulyje yra per 1000 kalbų, ir net didžiosiomis kalbomis (kinų, rusų ir t.t.) greta lietuvių kalbos rašyti techniškai neįmanoma", - tvirtina kalbininkas.
Tuo metu prezidentas Valdas Adamkus ketvirtadienį susitikęs su Vilniuje viešinčiu Lenkijos vadovu Lechu Kaczynskiu (Lechu Kačinskiu) paragino Lietuvoje skubiai įteisinti lenkų pavardžių rašymą lenkiškais rašmenimis.
Pasak V.Adamkaus, pavardžių rašymo klausimui išspręsti būtina gera politinė valia, o "pavardė yra turtas, į kurį niekas negali kėsintis".
