Uostamiesčio darželiuose batoną jau pakeitė juoda duona, vengiama padažų, stengiamasi, kad vaikams būtų duodama daugiau daržovių ir ne tik burokėlių, ir kopūstų. Siekiama, kad vaikas turėtų galimybę pasirinkti, kokių daržovių jis nori. Stengiamasi mažinti cukraus kiekį saldintuose gėrimuose.
Dietistai neslepia, kad visi šie pokyčiai buvo nelengvas darbas ir ilgas kelias. Tėvai pyko dėl sumažinto pridėtinio cukraus ir druskos kiekio patiekaluose.
„Prasidėjus maitinimo organizavimo pokyčiams Klaipėdos miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo rengiami susitikimai su tėvais. Pradžia buvo nelengva, nes daugelis tėvų nedegė džiaugsmu dėl naujų pakeitimų.
Manau, kad nepasitenkinimas kilo iš nepasitikėjimo ir nežinojimo. Labiausiai niršo dėl sumažinto pridėtinio cukraus ir druskos kiekio patiekaluose bei dėl dažno košių pateikimo pusryčių metu.
Tačiau visus metus skleidėme informaciją susitikimų metu apie perteklinio cukraus vartojimo žalą, tad šiandien susitikus su tėvais girdime vis mažiau nepasitenkinimų šiuo klausimu”, - tv3.lt pasakojo Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro dietistė Rūta Genutė.
Didinti tėvų sąmojingumą
Anot specialistės, košių tema buvo taip pat buvo opi. Tėvai teigdavo, jog košių negamina nei vaikams, nei sau, tad kaip mažieji ją valgys darželyje.
„Čia ir buvo esmė. Jei tėvai maitina vaiką nesubalansuotai, sveikatai mažiau palankiais maisto produktais namuose, tai jų mažyliai sunkiai valgys darželyje.
Bet bent ugdymo įstaigoje vaikas bus maitinamas sveikiau. Taip stengėmės didinti tėvų sąmojingumą ir sveikiau maitintis visai šeimai kartu, būti pavyzdžiu vaikams.
Džiugu, jog buvo nemaža dalis tėvų, kurie džiaugiasi pakeitimais, nes namuose maitina sveiku maistu ir nori, kad ir ugdymo įstaigoje maitintųsi sveikatai palankiu maistu ir ugdytų teigiamus įpročius”, - teigė R. Genutė.
Pasikeitus mitybai, tėvai baiminosi, jog vaikai visą dieną darželyje bus alkani.
„Natūralu, kad jei vaikas mėgaujasi tik tuo, kas jam skanu, jis maištaus ir atsisakys valgyti daržovių troškinio su vištiena. Todėl supratome, kad ugdyti reikia ne tik vaikus, bet svarbu, kad tėvai suvoktų, kodėl svarbu užtikrinti tinkamą vaiko mitybą ir namuose maitinti kiek įmanoma sveikatai palankesniu maistu.
Lankant ugdymo įstaigas pastebėjome, kad ne tik tėvai, bet ir dirbantis personalas turi skatinti vaikus valgyti naujus patiekalus”, - sakė R. Genutė.
Nepatenkinti darbuotojai
Naujuoju meniu nepatenkinti buvo ne tik vaikų tėvai, bet ir darželio darbuotojai.
„Tekdavo išgirsti personalo nepasitenkinimą nauju meniu. Pastebėjome, kad vaikai buvo linkę labiau valgyti ikimokyklinio ugdymo grupėse, kuriose darbuotojai skatindavo ragauti, girdavo maistą, o ne išsakydavo išankstinį nusistatymą prieš patiekalą dar nespėjus mažiesiems jo paragauti”, - prisimena dietistės.
Darželinukų tėvams R. Genutė pataria nesibaiminti pasikeitusio valgiaraščio, o vaikus skatinti išdrįsti ir paragauti naujų produktų, patiekalų.
Taip pat specialistė ramina, jog vaikai alkani nebus: tarp pagrindinių valgymų darželyje yra tiekiami užkandžiai, dažniausiai vaisiai. „Svarbu yra žodžiu dar namuose vaiką skatinti išdrįsti ragauti, mėgautis ir taip pažinti naujus skonius. Tačiau, noriu atkreipti dėmesį, jog nauji patiekalai, nėra neregėti, nematyti ir niekam niekada neragauti.
Daugelis patiekalų yra tėvams žinomi, o kitiems įprasti, tačiau nuo šiol jie gaminami kiek kitaip, sveikatai palankesniu būdu.
Norisi nuraminti, nes būtent Klaipėdos mieste vaikai jau daugiau nei metus valgo kiek kitaip, todėl sunkusis etapas jau praeitas ir daugeliui vaikų nebus iššūkis.
Taip pat, primenu, kad tarp pagrindinių valgymų yra tiekiami užkandžiai (vaisiai, maisto parama) bei per tiek laiko jau yra atrinkti patiekalai, kuriuos mažieji valgo noriai.
Šiuo atveju svarbus yra įstaigos bendradarbiavimas su tėveliais, jų tinkamas supratimas, nes kitaip gali būti ilga kova su vėjo malūnais“, - sako R. Genutė.
Netinkamai pasiruošta
Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Aušra Zarambienė sako, jog dėl pasikeitusio valgiaraščio Klaipėdos darželiuose daugiausiai problemų kilo, nes nebuvo spėta tinkamai tam pasiruošti. Kai kurios ugdymo įstaigų virtuvės neturėjo tinkamos įrangos, o ir pagal naujuosius receptus paruošti patiekalus mokėjo ne visos virėjos.
„Darželyje pradžia nebuvo lengva, nes nebuvo pasiruošta. Priklausė nuo virėjų, kaip jos tą darė. Nes natūralu, kad kai sumažintas druska, cukraus nuimtas, tai vaikai prie tokio maisto nepratę ir buvo daug maisto išmetama.
Mūsų organizacija gavo nemažai nusiskundimų, kad vaikai grįžta alkani, nepavalgę. Buvo dar kita problema, nes virėjoms reikėjo visai kitokius patiekalus gaminti, receptai buvo ne iki galio išbandyti, ir ne visai vykę.
Bet dabar jau situacija stabilizavosi ir vaikai valgo sveiką maistą.
Tačiau pradžia buvo per daug perspausta. Pavyzdžiui, kai buvo visiškai uždrausta uogienė, o vietoje jos tik žalios, trintos uogos. Tai sukėlė nemažai bėdų. Juk jeigu bent „dėl vaizdo“ cinamono užbarstai – vaikai noriai valgo košes, o kai to neliko, jie nieko nevalgė.
Buvo perlenkta ir su vandeniu su citrina. Pradžioje vaikai jį noriai gėrė, o paskui net purtėsi matydami tą vandenį. Dabar jau situacija išspręsta. Vaikai geria tai vandenį su citrina, tai su apelsinais, tai visai be nieko“, - pasakojo A. Zarambienė.
Trūksta ir darbuotojų, ir įrangos
Tuo metu Lietuvos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų asociacijos prezidentės Liucijos Milašauskienė nuomone, darželiuose reikalingos permainos. Tačiau kaip maitinti augantį ir bręstantį šiuolaikinį vaiką, nėra pakankamai duomenų.
Naujuosius valgiaraščio pokyčius darželiuose įgyvendinti nebus lengva. Daugiausiai iššūkių laukia tų, kurie maistą gamina ugdymo įstaigose įrengtose virtuvėse. Čia trūksta ne tik virėjų, bet ir maisto ruošimo įrangos.
„Valgiaraščius bandoma susieti daugiau su suaugusio žmogaus mityba, o ne konkrečiai vaiko. Dabar turime kelių dietologų versijas, kurios verčia įvairiai interpretuoti ar viskas čia bus gerai.
Vaikų mitybai ilgus metus buvo tiekiami produktai daugiausiai pagal sutartą su tiekėju kainą, o ne pagal kokybę, todėl ir nuėjome „pigiausiu" netoleruotinu keliu.
Nerimo yra dėl surenkamo tėvų mokesčio už 3 kartų per dieną maitinimą ir kokybiško produkto įsigijimo ikimokyklinėse įstaigose santykio.
Ar jo pakaks? Bėda yra su virėjais ikimokyklinėse įstaigose, ypač Vilniaus mieste. Panaši situacija kaip su auklėtojomis. Kas gamins visavertį skanų maistą už MMA atlygį? Trūksta ir dietistų. Dar reikia laiko kol darželiai atsinaujins maisto ruošimo įrangą. Ne taip viskas greitai vyksta.”, - pasakojo L. Milašauskienė.
Daugiau pliusų
Dietistai būsimus valgiaraščių pokyčius ugdymo įstaigose vertina teigiamai ir įžvelgia daugiau pliusų nei minusų, tačiau kelia klausimą, kaip visi pokyčiai bus įgyvendinti.
„Šių pokyčių reikėjo jau seniai. Ne tik vaikų, bet apskritai lietuvių, mityba nėra sveikatai palanki. Tad idėja pradėti keisti mūsų šalies mitybos įpročius nuo mažųjų yra ne be reikalo pasirinkta. Juk dar vaikystėje susiformavę mitybos įpročiai, turi įtakos jau suaugusio asmens mitybos įpročiams bei bendrai jo sveikatai.
Įžvelgiama daugiau pliusų nei minusų. Naujas maitinimo organizavimo etapas užtikrina sveikatai palankesnių patiekalų įgyvendinimą, kurie yra ypatingai reikalingi augančiam, bręstančiam vaiko organizmui.
Sveikatai palankesnis maistas yra ne tik subalansuotas kalorijų, angliavandenių, riebalų, baltymų atžvilgiu, bet taip pat užtrina ir kitų naudingųjų medžiagų, tokių kaip vitaminai, minerelai, išsaugojimą maiste.
Teisės akte numatytas patiekalų dažnumas valgiaraštyje. Numatyta, kad bent kartą per savaitę vaikai gaus žuvies, bent 3 kartus per savaitę ankštinių patiekalų. Nurodyta (ikimokyklinėms įstaigoms), kad kasdien turės būti patiektas patiekalas iš augalinės kilmės maisto produktų.
Bendrojo ugdymo įstaigose turėtų būti pasirinkimas: tausojantis patiekalas, ir patiekalas pagamintas iš augalinės kilmės maisto produktų. Šis nutarimas patiks vegetarams ir veganams, kurių mokyklose pasitaiko esąs ne vienas.
Tėveliai nebegalės pridėti užkandžių iš namų, jei šie yra menkaverčiai, neatitinkantys numatytų reikalavimų. Prisiragavę skanumynų, tarp kurių dažnai pasitaikydavo varškės sūreliai, varškės desertai, jogurtai su skoniais ir pan., vaikai nenoriai valgo pietų metu patiekiamą sveikatai palankų patiekalą.
Nors šis įsakymas puikiai nubrėžia ribas ikimokyklinukų tėveliams, tačiau mokyklose apibrėžta ne iki galo. Čia draudžiama pardavinėti menkaverčius saldumynus, nesveikus maisto produktus, tačiau jei mokykla norės pardavinėti juos, turės raštiškai suderinti su tėvų atstovais.
Apibrėžiamas patiekiamos sriubos kiekis. Praktikoje matome, kad vaikai po sriubos nesuvalgo antrojo patiekalo. Todėl siekiant užtikrinti maisto, subalansuotų patiekalų įvairovę bei sumažinti maisto švaistymą, sriubos bus patiekiamos tik po 100-150 ml ir rekomenduojamos patiekti ne pietų, o papildomo maitinimo metu.
Kyla klausimų, kaip tai įgyvendinti
Džiugu, kad naujo aprašo pakeitime nurodyta gyvūninius riebalus, kur įmanoma keisti aliejais.Taip pat įvairių nuomonių pasigirsta dėl nutarime pateikto pieno vartojimo.
Metų metais mitybos rekomendacijos skatina vaikus vartoti pieno produktus dėl jame esančio kalcio. Tačiau geriau pagalvojus, vaiko organizmui reikalinga aibė dar kitų mineralų, vitaminų.
O kalcio yra ne tik piene, bet ir kituose produktuose, pvz. žalios spalvos daržovėse, kopūstuose, riešutuose, pupelėse ir kt. Maistas gaunamas iš vaisių, daržovių, pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo programų, į valgiaraščius neįtraukiamas (gaunama jogurtus ir pan.). Todėl jei valgiaraštyje matome įtrauktą vaisių, tai reikia prisiminti, kad vaikas gali gauti dar vieną vaisių papildomai iš programos tą pačią dieną.
Pagrindiniai minusai, kuriuos pastebime yra techniniai niuansai. Matome parašyta juoda ant balto, tačiau kyla klausimų kaip tai įgyvendinti praktiškai. Todėl tikimasi ne tik nutarimų, bet ir praktinių patarimų”, - tv3.lt pasakojo R. Genutė.
