Mokestį už aplinkos teršimą siūloma taikyti už nepavojingų atliekų deginimą. Jo iniciatorė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė sako, kad Europos Komisija, siekdama mažinti atliekų deginimą, taip pat siūlo nustatyti jo mokestį. Pasak jos, sąvartyne šalinamų atliekų apmokestinimas jų deginimą tik paskatino.
Naujasis mokestis, jeigu jam Seimas pritars, gultų ant gyventojų pečių, nors jį mokėtų trys atliekų deginimo gamyklas turinčios įmonės – šilumos gamintoja „Fortum Heat Lietuva“ ir „Lietuvos energijos“ statomos Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės.
VAATC: mokestis nereikalingas
Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) direktoriaus Tomo Vaitkevičiaus teigimu, Aplinkos ministerija, atlikusi studiją dėl atliekų deginimo mokesčio, konstatavo, kad toks mokestis nerekomenduojamas. Pasak jo, siūlomas mokestis yra „baudinis“.
„Galime, visi devyni mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, išrūšiuoti ir daugiau, tik klausimas – kur tai dėti. Lietuvos pramonė dėl daugelio priežasčių nepasiruošusi priimti tai, ką galime išrūšiuoti“, – BNS pareiškė T. Vaitkevičius.
Pasak jo, Seimo narė, užuot skatinusi pirminį rūšiavimą, nori nubausti tuos, kurie sutvarko atliekas.
„Statant Vilniaus mechaninio biologinio apdorojimo įrenginius jie ir buvo orientuoti į tai, kad išrūšiuotos atliekos bus deginamos. Tokia technologija... Dabar sakome, kad deginimas apmokestinimas“, – teigė VAATC vadovas.
„Fortum“: tai būtų klaida
„Fortum“ atstovo ryšiams su visuomene Andriaus Kasparavičiaus teigimu, jeigu Lietuva tokį mokestį įvestų, ji padarytų tą pačią klaidą, kaip kažkada Švedija.
„Mes esame prieš tokį mokestį, jis neskatina atliekų mažiau vežti į sąvartynus, tik skatins jas gabenti ten, kur pigiau – tai yra į sąvartynus“, – BNS teigė A. Kasparavičius.
V. Vingrienė spėjo, kad dėl naujo mokesčio „Fortum“ galėtų klaipėdiečiams pabranginti šildymą. A. Kasparavičius tai neigė, esą kainų kelti negalima dėl konkurencijos.
„Negalime, mes kiekvieną mėnesį dalyvaujame parduodami šilumą aukcione. Yra septyni šilumos tiekėjai“, – BNS tvirtino A. Kasparavičiaus.
„Lietuvos energija“, investuojanti į Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių statybą, įsitikinusi, kad šis mokestis persikeltų mechaninio-biologinio apdorojimo įrenginių operatoriams.
„Todėl galimai lemtų jų finansinius sunkumus ir savivaldybės neišvengiamai būtų priverstos didinti atliekų sutvarkymo įkainius gyventojams ir pramonei“, – teigiama bendrovės komentare.
„Tol, kol gyventojai ir pramonė neturės realių galimybių geriau išrūšiuoti atliekų, arba apskritai jų išvengti, visos mokestinės prievolės didins atliekų tvarkymo naštą šalies gyventojams ir pramonei. Pagal Žiedinės ekonomikos principus daugumoje išsivysčiusių ES šalių mokesčiai būna didinami ne atliekų pavertimo energija įmonėms, bet mažiausiai pageidautinai atliekų tvarkymo alternatyvai – sąvartynams“, – tvirtina „Lietuvos energija“.
Mokestį siūloma diferencijuoti
Jeigu Seimas pataisas priimtų, mokesčio tarifas būtų diferencijuojamas: tonos nepavojingųjų atliekų iš ne komunalinių atliekų deginimas nuo 2020 metų kainuotų 10 eurų, nuo 2025 metų – 15 eurų, o nuo 2030 metų – 25 eurus.
Šiek tiek didesnis mokestis būtų taikomas biologinio-mechaninio apdorojimo įrenginiuose jau apdorotų ir neapdorotų, t.y. neišrūšiuotų komunalinių atliekų deginimui – atitinkamai 15 ir 25 eurai – nuo 2020 metų, 25 ir 35 eurai – nuo 2025 metų bei 35 ir 45 eurai – nuo 2030 metų.
V. Vingrienės teigimu, 2020 metais, jeigu visos trys įmonės sudegintų ne daugiau kaip 500 tūkst. tonų atliekų – šiam kiekiui Seimas dar turi pritarti – į valstybės biudžetą būtų galima surinkti apie 8 mln. eurų naujo mokesčio.
Jeigu Seimas nesutiks nustatyti atliekų kiekio „lubų“ – 500 tūkst. tonų, trijų elektrinių pajėgumai liktų tokie pat kaip dabar – iki 615 tūkst. tonų. „Fortum“ dabar per metus sudegina 250–280 tūkst. tonų atliekų.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (RATC) už atliekų, kurios sudaro apie pusę į įmonę atvežamų šiukšlių, sudeginimą „Fortum“ moka 22–23 eurus už toną. Kiti šalies RATC ir pramoninių atliekų tiekėjai moka brangiau – apie 30 eurų.
„Lietuvos energija“ pranešė, kad Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainėse numatytas komunalinių atliekų sutvarkymo (vartų) mokestis yra maždaug 32-35 eurai už toną.
„Jei atsirastų papildomų mokesčių, susietų su į jėgainę patenkančiomis atliekomis, jie galėtų tiesiogiai persikelti į atliekų sutvarkymo įkainį“, – BNS teigė bendrovės Korporatyvinės komunikacijos projektų vadovas Artūras Ketlerius.
VAATC direktoriaus T. Vaitkevičiaus teigimu, per metus Vilniaus regione susikaupia apie 110 tūkst. tonų deginimui tinkamų atliekų, iš jų tik apie 31 tūkst. tonų išvežama į „Fortum“, kitos keliauja į sąvartynus.
„Daugiau pajėgumų nėra. Ne tik Lietuvoje, bet ir artimajame užsienyje nėra, kur sudeginti“, – BNS teigė T. Vaitkevičius.
Dabar mokestis imamas tik už sąvartyne šalinamas atliekas – 2019 metais jis sieks beveik 22-25 eurus už toną. Jį moka sąvartynai, susirinkę iš visų šalies gyventojų atsiskaitančių už jų šiukšlių tvarkymą.
Nuo 2035 metų į Lietuvos sąvartynus galės patekti ne daugiau kaip 10 proc. atliekų, o sudeginama – ne daugiau kaip 20–25 proc.
