„Prašome mokymų lapkričio mėnesį, kad verslas ir žmonės galėtų oriai pasiruošti mokesčių permainoms. Mūsų lūkestis yra gauti tokius mokymus, bet praktika rodo, kad ir anksčiau, kai būdavo mokesčių pakeitimai, mums labai sunkiai būdavo tuos mokymus gauti sausio pradžioje, o dabar mes prašome lapkritį juos rengti“, – BNS teigė asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė.
Prašymus asociacija išsiuntė daugeliui valdžios institucijų bei Seimui. Mokymus norima surengti ne tik Vilniuje, bet ir Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje. LBAA sutinka savo lėšomis padengti salių nuomos, dalyvių maitinimo ir mokomosios medžiagos platinimo išlaidas.
„Tikimės, kad Seimas atsižvelgs ir privers, tiesiogiai ar per ministerijas, „Sodrą“ ir VMI surengti mokymus. Ministerijos vis dėlto pavaldžios Seimui, ministrai atsiskaito Seimo komitetams. Jei Seimas balsuoja už pokyčius, tegu užtikrina, kad „Sodra“ ir VMI būtų pajėgios suteikti normalų švietimą“, – tvirtino asociacijos vadovė.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovė spaudai Rūta Asadauskaitė BNS informavo, kad lapkritį ketinama organizuoti mokymus asociacijos nariams. Tuo metu Finansų ministerija žada imtis „koordinacinio vaidmens“, supažindinant verslą su mokesčių permainomis.
„Ministerijos vaidmenį matome kaip koordinacinį, teikiant metodologinę pagalbą dėl aktualių mokesčių teisės aktų pasikeitimų“, – BNS tegė ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorės pavaduotoja Audronė Misiūnaitė.
Šiuo klausimu rugsėjo mėnesį žada domėtis ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas „valstiečių“ frakcijos narys Stasys Jakeliūnas.
„Kadangi čia sudėtingesni pertvarkymai, atskirai dar paklausime inspekcijos (VMI – BNS), ar pradėjo rengti mokymus. Jeigu ne, klausime, kada planuoja, kokie grafikai bus tų mokymų. Nes rizika yra nemaža, kad bus sumaišties, klaidų, ir tada suvers ant mūsų, ką čia padarėme, kodėl neužtikrinome tinkamo įgyvendinimo“, – BNS sakė S. Jakeliūnas.
„Kadangi mūsų inicijuota ta pertvarka, pasirūpinsime“, – pridūrė jis.
D. Čibirienė taip pat atkreipė dėmesį, kad ne visi buhalteriai bus pajėgūs patys pertvarkyti apskaitos sistemas.
„Reikės darbdavio pagalbos, finansavimo, programuotojų, ne visi turi lietuviškas programas. Kai kurios programos, vertinančios kiekybinius rodiklius ir dalyvaujančios algų skaičiavimuose, sukurtos ne Lietuvos programuotojų, o užsieniečių. Norint pakeisti jų nustatymus, programavimo darbai turėtų būti pradėti mažiausiai prieš pusę metų“, – teigė D. Čibirienė.
Ji neatmetė, jog dalį dėl apskaitos sistemų pertvarkos patirtų išlaidų darbdaviai bandys perkelti darbuotojams. Tai būtų daroma, ne mažinant darbo užmokestį, o apribojant premijų, mokymų ir kitų investicijų į darbuotojus galimybes.
D. Čibirienė taip pat pabrėžė, kad dėl dažnų mokestinių permainų vis daugiau buhalterių net nesulaukę pensijinio amžiaus traukiasi iš profesinės veiklos.
