Liepą įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, buvo žadėta, kad daugiau kaip pusė kompensuojamųjų vaistų atpigs apie trečdaliu. Kompensuojamieji vaistai turėjo pigti, nes pagal naują reglamentavimą jų kainos negali būti daugiau kaip 10 proc. didesnės, nei Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje ir kai kuriose kitose šalyse. Iš tiesų, kai kurie vaistų gamintojai sumažino vaistų kainas. Tačiau buvo ir tokių, kurie to nepadarė, todėl buvo išbraukti iš kompensuojamųjų sąrašo.
Jų gaminami preparatai toliau parduodami, tačiau juos pirkti tenka žymiai brangiau. Vartotojai skundžiasi, kad taip ir nepajuto valdžios žadėto ženklaus vaistų kainų sumažėjimo.
Mokestis vaistams – bene didžiausias Europos Sąjungoje
L. Kalėtinas sako, kad valdžia puikiai žino, kaip realiai sumažinti vaistų kainas. Vienas iš būdų – ir ministro A. Verygos akcentuotas mažesnis pridėtinės vertės mokestis. Jis mūsų šalyje yra bene didžiausias Europos Sąjungoje.
„Lyginant rinkas, matome, kad pridėtinės vertės mokestis nereceptiniams vaistams pas mus yra 21 proc., o kitose valstybėse jis siekia 5-7 proc. arba tokio mokesčio iš viso nėra. Tik Lietuva ir Danija taiko PVM viskam. Visose kitose šalyse į vaistų apmokestinimą žiūrima kitaip. Todėl ir susidaro kainų skirtumas. Taigi, kad ir ką kalbėtų valdžia, vienintelis ženklus skirtumas tarp pigiais vaistais garsėjančios Lenkijos ir mūsų šalies – PVM. Valdžia turi apsispręsti, ar ji ima iš sergančių žmonių tokį didelį mokestį.
Tiesa, anksčiau šis mokestis buvo 5 procentai. Tik 2009 metais per „naktinę mokesčių reformą“ atsirado 21 proc. PVM. Kaip ir dėl kitų sričių, buvo žadėta, kad po krizės, atsigaunant šalies ekonomikai, šis mokestis bus sumažintas. Tačiau daugiau valdžia jo niekada neperžiūrėjo. Įvesti įvedė, o nuimti pamiršo. Sunku pasakyti, kodėl valdžia šitą faktą ignoruoja“, – sako L. Kalėtinas.
Inovatyvių vaistų tenka ieškoti užsienyje
Kaimyninėje Lenkijoje galima rasti ne tik pigesnių vaistų, tačiau ir inovatyvių medikamentų, kuriais Lietuvoje iš viso neprekiaujama. L. Kalėtinas sako, kad daug naujų, sunkiai pagydomoms ligoms skirtų vaistų, Lietuva tiesiog neįperka.
„Praktiškai laisvojoje prekyboje tie inovatyvūs vaistai neparduodami. Beveik visi jie kompensuojami, nes žmonės patys jų neįpirktų. Problema, kad į kompensuojamųjų vaistų sąrašus daug inovatyvių vaistų nepatenka. Jie tiesiog per brangūs, kad Lietuva juos galėtų sau leisti. Ribotos šalies finansinės galimybės lemia tai, kad dažnai gydome žmones senais medikamentais, nors yra išrasta naujų, efektyvesnių preparatų. Todėl žmonės, norėdami gauti geresnį gydymą, siunčiasi vaistus iš užsienio ar važiuoja jų pirkti į tą pačią Lenkiją“, – sako L. Kalėtinas.
Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorius pabrėžia, kad finansavimas sveikatos sektoriui Lietuvoje yra vienas mažiausių ES. „Paradoksalu, bet sveikatai skiriame vos vos daugiau bendrojo vidaus produkto, nei ginklavimuisi. Pas mus sveikata nuo senų tarybinių laikų yra palikta kaip ne prioritetinė sritis. Tik pernai vaistų biudžetas pasivijo ikikrizinį lygį. Esame viena iš šalių, kurios gydymui medikamentams skiria mažiausiai lėšų ES. Todėl dažnai gydytojai priversti naudoti pasenusį gydymą ir atgyvenusius metodus. Menkas finansavimas lemia ir mažas gydytojų algas. Tuoj visi gydytojai išvyks į užsienį ir ne tik nebus už ką pirkyti vaistų, bet ir kam recepto išrašyti“, – ironizuoja L. Kalėtinas.
Lėtais žingsniais į priekį
Vis dėl to L. Kalėtinas pabrėžia, kad per pastaruosius kelerius metus valdžia įtraukė į kompensuojamųjų vaistų sąrašą daug naujų vaistų. Vienas iš preparatų suteikia galimybę visiškai išgydyti hepatitu C sergančius ligonius, ko anksčiau Lietuvoje padaryti nebuvo įmanoma.
„Anksčiau tie žmonės buvo gydomi, bet ne išgydomi. Dabar jie turi vilties visiškai pasveikti ir grįžti į normalų gyvenimą. Valstybei tai daug kainavo. Bet to pasekmė – daug į gyvenimą grįžusių žmonių.
Tas pats pasakyti apie keletą vėžinių ligų, kurios dabar taip pat gydomos naujais vaistais. Nors bendrąja prasme stipriai atsiliekame nuo šalių, kuriose taikomi modernūs gydymo metodai, vis dėl to einame į priekį. Norėtųsi, kad toliau progresuotume. Tarptautiniai ekspertai iš Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos yra pateikę išvadą, jog sveikatos sektorių finansuojame ženkliai per mažai.
Mūsų asociacija taip pat ne kartą tai akcentavo. Taigi valdžia gerai žino, kokios yra problemos ir ką daryti“, – sako Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos direktorius.
