Paskubomis įvykdyta mokesčių reformą net finansų srities asams ne iškart atvėrė akis, kad naujoji Vyriausybė, prisiekusi sumažinti mokesčių naštą, ją tik padidino. Praėjusį penktadienį buvęs Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio žaliaraištis, o dabar premjeras Andrius Kubilius gavo karčios pylos bei nemalonių klausimų nuo to paties Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo narių.
Netikri pažadai
Susitikime pasakytai Sąjūdžio klubo vadovo Zigmo Vaišvilos minčiai apie būtinybę stiprinti pasitikėjimą tarp valdžios ir visuomenės turbūt pritartų ne tik visos šalies buhalteriai, bet ir mokesčių mokėtojų balsai. Tai išrėkti turėtų paskatinti naujasis Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymas ir kiti su tuo susiję nauji teisės akta, rašo „Respublika“.
Po karštligiškai, naktimis ir nepasitarus su rimtais specialistais įvykdytos mokesčių sistemos reformos paaiškėjo, kad nuo šių metų sausio 1-osios beveik visi Lietuvos piliečiai ir įmonės privalės mokėti didesnius mokesčius.
Tai visiškai prieštarauja A.Kubiliaus vadovaujamų konservatorių rinkimų šūkiams, kad su nauja valdžia naujaisiais metais sumažės ir mokesčiai. Naujų įstatymų lavina prieštarauja ir partiniams pažadams, kad Lietuvos piliečiai gyvens geriau. Pažadas, kad GPM nuo buvusių 24 proc. šiemet sumažės iki 21 proc., pasirodė tesąs mitas.
Kiekvieno mūsų privalomi mokėti mokesčiai sumažėjo tik vizualiai - 24 proc. pavirto į 21 proc. Tačiau šį „sumažėjimą“ išskaidžius į dar du skaičius - 15 ir 6 proc., t.y. į gyventojų pajamų ir vadinamąjį sveikatos mokesčius, išaiškėja, kad bene kiekvienas esame apgauti prisidengiant paprastu aritmetiniu - atimties veiksmu.
Mokesčių ekspertai jau net neabejoja, kad gera norinti atrodyti valdžia, pasinaudodama pasaulinės finansinės krizės korta, savo tautai uždės dar didesnį jungą. Po mokesčių reformos mažiausiai uždirbantys taip ir toliau bus palikti likimo valiai, o solidžias algas gaunantys, tarkim, Seimo nariai - valstybei sumokės mažiau mokesčių nei iki šiol.
Uždirbsime mažiau
Garsi auditorė Danguolė Pranckėnienė įsitikinusi, kad naujosios Vyriausybės mokesčių reformos esmė yra ne papildomų pinigų surinkimas į varganą biudžetą, o nuo visuomenės užslėptas noras perdalinti kuo didesnę bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį.
„Mums visiems nepadidės valstybės paslaugų, nors ir mokėsime didesnius mokesčius - kuo daugiau žmonės uždirbs, tuo mažiau galės pretenduoti į ligos, pensijų išmokas, - „Respublikai“ sakė D.Pranckėnienė. - Su viešųjų ryšių pagalba buvo nuspręsta garsiai pasakyti, kokia gera bus nauja valdžia, kaip smarkiai ji rūpinsis savo piliečiais ir jiems sumažins mokesčius.
O iš tiesų, pasitelkiant painiavą, padaryta taip, kad visi mes valstybei atiduosime daugiau - negausime net tiek, kiek gaudavome iki šiol. Akivaizdu, kad tie, kas per mėnesį gauna daugiau kaip 3 tūkst. litų, nuo šiol nepretenduos į nieką - net į nedarbingumo išmokas. Tai, ką sumokėsime valstybei, jai atiduosime dovanų“.
Auditorės D.Pranckėnienės teigimu, po A.Kubiliaus ir komandos atliktos reformos visos papildomos įplaukos iš naujų mokesčių eis „į smėlį“. Tai reiškia, kad piliečiai sumokės valstybei daugiau mokesčių ir gaus mažesnes algas. Teks daugiau mokėti ir už paslaugas bei prekes, nes nuo šiol į jų kainas įskaičiuotas ir procentu padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM).
„Nors klusnūs piliečiai visada su viskuo susitaiko, tačiau dabar turime tik tai, kad pripildome didesnius maišus pinigų, kuriuos skirsto mūsų biurokratai, - sakė D.Pranckėnienė. - Tokiu būdu mokesčių reforma gerokai supriešins valstybės tarnautojus su privataus sektoriaus darbuotojais.
Tai, kas vyksta Lietuvoje, nėra naujiena - jūsų dienraštis „Respublika“ labai daug rašė apie žemgrobių istorijas, tačiau kaltų juk taip ir neatsirado, neteisėtai įsigytos žemės nebuvo atimtos. Klausimas, ar bus nubausti kaltieji dėl šios reformos, yra sunkus. Juk negalima besti pirštu į premjerą, kuris nežino savo valstybės biudžetinių organizacijų apskaitos. Jose viskas skaičiuojama pinigais - kiek jų gavo, tiek išleido. O kiek liko skolingi - niekas neklausia“.
Akių dūmimas
Seimo narys, buvęs finansų ministras Zigmantas Balčytis mano, kad mokesčių sistemos perversmo rengėjai tiesiog nesuvokia šio mechanizmo esmės ir nesupranta, ką padarė. Politiko teigimu, taikstydamiesi prie naujos valdžios įnorių, finansų specialistai naująją schemą sudėliojo ne pagal realius žmonių ir valstybės poreikius, o tik taip, kaip jiems būtų patogiau.
„Atskyrus mokesčius, neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) skaičiuojamas tik nuo 15 proc., o nuo 6 proc. - jau nebe. Todėl politiškai pažadas sumažinti mokesčius skambėjo gražiai, o iš tikrųjų jie nė kiek nesumažėjo, - sakė Z.Balčytis. - Teoriškai didesniais mokesčiais neapkraunamas tik tas, kuris gauna minimalų - 800 litų - atlyginimą. Tačiau ir toks pasakymas būtų ne visa tiesa. Jeigu koks pensininkas sugalvotų parduoti savo sodo namelį, jam tektų sumokėti visus mokesčius“.
Z.Balčytis neslėpė, kad tokiais įstatymais valstybė tesiekia pasiimti kuo daugiau pinigų iš žmonių, neatsižvelgdama į tai, kiek tie žmonės uždirba. Parlamentaras įsitikinęs, kad piliečiams duotas pažadas GPM sumažinti nuo 24 iki 21 proc. tėra akių dūmimas.
Pasak Z.Balčyčio, daugiausia Lietuvos gyventojų gauna apie 1200-1500 litų mėnesinį atlyginimą, todėl nauji mokesčių įstatymai iš jų kas mėnesį atims nemenką sumą - apie keliasdešimt litų. Valstybė iš šios reformos per metus turėtų uždirbti apie 300 mln.
Reikalinga painiava
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas taip pat įsitikinęs, kad naujosios Vyriausybės vykdoma mokesčių reforma tik pasunkins daugelio piliečių gyvenimą.
„Turiu pasakyti, kad ši mokesčių reforma skirtingai palies skirtingas piliečių grupes, - sakė G.Kadziauskas. - Daliai žmonių, pirmiausia - individualiai dirbantiesiems - prisidėjo „Sodros“ apmokestinimas ir papildomas sveikatos mokestis. Ši grupė labiausiai pajus mokesčių padidėjimą“.
Eksperto teigimu, vadinamoji reforma buvo vykdoma itin greitai, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) net nespėjus naujienų išaiškinti įmonių buhalteriams. Iki šiol galiojusio šešių mėnesių laikotarpio, skirto mokestiniams įstatymams išaiškinti, susipažinti su nauja tvarka, nebeliko.
„Tai duos tam tikrų vaisių - VMI turi daugiau kabliukų kabinėtis prie niekuo dėtų įmonių, - neslėpė G.Kadziauskas. - Sakyti, kad ši mokesčių reforma padidins žmonių pajamas, negalima. Valdžia tikisi gauti daugiau pinigų vienoms piliečių grupėms sumažinusi mokesčius, bet juos pakeldama daugiau grupių. Jeigu nori lengvai susirinkti mokesčius, juos reikia rinkti painiai, kad piliečiai kuo mažiau nusimanytų apie tai“.
G.Kadziauskas pripažino, kad mažesnius mokesčius mokės žmonės, gaunantys minimalų - 800 litų - atlyginimą ir daugiausiai uždirbantys. Pavyzdžiui, dešimtūkstantinius atlyginimus susižeriantys Seimo nariai. Skirtumas tik tas, kad minimalią algą gaunantys piliečiai kitų pajamų, pavyzdžiui, vaikų išlaikymui priteistų alimentų, verčiau nesitikėtų. Tuomet mokesčių surinkimo mašina prieš piliečius atsisuks visa savo galybe.
Dirbti neapsimokės
Tai suskaičiavo 38 metus buhaltere dirbusi, o dabar pensininkė vilnietė Regina Paurienė. Jos teigimu, jeigu du vaikus uždirbanti moteris gauna 500 litų alimentų, atskaičiuos mokesčius, dabar gaus 1562 litus.
Jeigu vaikams skirtų pinigų ji neimtų, jos piniginė kas mėnesį papilnėtų 1577 litais. T.y. 15 litų daugiau, kurie tampa tarsi netiesioginis mokestis nuo gautų alimentų, nors tą GPM iš savo atlyginimo jau yra sumokėjęs buvęs sutuoktinis.
Dar mažiau nuo šiol gaus dirbti užsimanęs pensininkas. R.Paurienė apskaičiavo, kad jeigu 1200 litų pensijos gaunantis senjoras užsimanytų įsidarbinti kiemsargiu už 1000 litų, kiekvieną mėnesį iš savo pensijos jis privalėtų sumokėti 36 litų GPM.
Julius Girdvainis
