Antikonstituciniai, visuomenę skurdinantys Seimo ir Vyriausybės sprendimai išprovokavo tūkstančius ieškinių teismuose.
Kaupiasi daugybė ieškinių prieš valstybę. Vyriausybės sprendimais nepatenkinti žmonės priversti teisybės ieškoti teismuose. Bylinėtis rengiasi tėvai dėl sumažintų motinystės (tėvystės) išmokų, pensininkai, netekę dalies ir taip mažų pensijų, dirbantys pensininkai, kuriems smogta už tai, kad jie dar dirba, policininkai, ugniagesiai, praradę didelę dalį pajamų. Valdžia ciniškai interpretuoja netgi Konstitucinio Teismo išaiškinimus, kad gyventojų reikalavimai teisėti ir pagrįsti.
Pralaužti ledai
Teisininkai jau yra siūlę įdiegti paprastesnę grupinių ieškinių praktiką. Tada būtų mažiau apkrauti teismai, nereikėtų atskirai nagrinėti kiekvieno individualaus ieškinio, o sprendimai būtų visuotiniai. Deja, ši idėja numarinta valdininkų stalčiuose. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vytautas Bakas prisimena, kad jo vadovaujama organizacija pirmoji šalyje 2002 m. ryžosi bylinėtis dėl valdžios sprendimo nurėžti priedus nuo vidaus reikalų sistemos pareigūnų atlyginimų. „Tuo metu buvo sunku rasti advokatų, kurie sutiktų mums atstovauti teismuose, nes vyravo nuomonė, kad tai politinės ir beviltiškos bylos, – pasakojo V.Bakas. – Tačiau kai mums sutiko padėti advokatas Kęstutis Čilinskas, procesas prasidėjo, teismus pasiekė tūkstančiai ieškinių.“ Tuometinė Vyriausybė po derybų su profesinėmis sąjungomis sutiko kaupti specialų rezervą ir kompensuoti neišmokėtus pareigūnams pinigus nelaukdama bylų baigties.
Vyriausybė piktnaudžiauja teise
Policijos, ugniagesių, pasieniečių istorija kartojasi: prieš 3 metus pakeistas Valstybės tarnybos įstatymas apribojo priedų ir priemokų už darbą poilsio, švenčių dienomis bei naktimis dydį. Šis teisės aktas Konstitucijos Teismo buvo pripažintas kaip prieštaraujantis Konstitucijai. NPPSS buvo pasirengusi derėtis dėl prarastų pajamų kompensavimo dalimis, ketino atsižvelgti į sunkmetį ir nereikalauti visų lėšų iškart. Tačiau Vyriausybė nusprendė bylinėtis. Šiuo metu pateikta arba rengiamasi pateikti 7 tūkst. pareigūnų ieškinių. Skaičiuojama, kad vienam asmeniui tektų išmokėti nuo 500 iki 23 tūkst. litų. „Blogiausia, kad Vyriausybė ciniškai piktnaudžiauja teise ir kompromituoja visą teisinę sistemą – žino, kad mūsų ir kitų visuomenės narių reikalavimai konstituciškai teisėti, tačiau renkasi bylinėjimosi kelią, kuris trunka ilgai, apie 2 metus. Politikai tikisi, kad per tą laiką reikalai kažkaip išsispręs“,– piktinosi V.Bakas.
Bylų daugėja
Vyriausybė, užuot bandžiusi derėtis su žmonėmis, rengiasi teisiniam mūšiui. Šių metų pavasarį premjeras Andrius Kubilius pasirašė potvarkius, kuriais kelių ministerijų institucijų atstovai buvo įgalioti teismuose atstovauti Vyriausybės interesams. Jiems suteikta ir teisė samdyti teisės specialistus. Vadinasi, valstybės lėšos bus eikvojamos advokatams, teisininkams. „Valdžia dar kartą parodė, kad taupyti verčiami vien silpniausieji“, – teigė Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos pirmininkė Grasilda Makarevičienė. Pasak jos, teismus jau pasiekė apie 140 asociacijos narių skundų dėl sumažintų pensijų, dar apie 100 ieškinių rengia organizacijos teisininkai. Nacionalinis aktyvių mamų sambūris (NAMS) irgi renka nepatenkintų tėvų skundus dėl sumažintų motinystės (tėvystės) išmokų ir ketina jiems atstovauti teisminiuose procesuose. „Nuo sausio iki liepos skundus pateikė apie 200 žmonių, paskui plūstelėjo nauja pasipiktinusiųjų banga, tačiau skundai dar nepasiekė teismų, nes laukiama, kol tėvai gaus sumažintas išmokas“, – sakė NAMS valdybos narė Rasa Paulavičienė. Sambūrio lyderės teigimu, jei Seimas nepakeis Ligos ir motinystės socialinio draudimo nuostatos, kad išmoka skaičiuojama pagal dvejus metus buvusias pajamas, šis sprendimas taip pat bus skundžiamas.
Skaldo visuomenę
Tiesiogiai valstybės paduoti į teismą žmonės negali – jiems teks bylinėtis su jos institucijomis. „Vadinasi, pareigūnai bylinėsis su komisariatais, kitais padaliniais, o priešiškose pozicijose atsidurs tų pačių padalinių, tik kito skyriaus kolegos teisininkai“, – apgailestavo V.Bakas. Taip pat pareigūnams bus priteisiama išmokėti negautas pajamas iš konkrečių padalinių užmokesčio fondo. „Taip valdžia kiršina visuomenę, – tvirtino V.Bakas. – Apskritai Vyriausybė visą atsakomybę už savo nevykusius politinius sprendimus užkrauna teismams, kurie turės nagrinėti tūkstančius bylų.“ Pasak V.Bako, Vyriausybės ir Seimo vykdoma politika pakerta visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis, nes valdantieji sąmoningai priima neteisėtus sprendimus ekonominiais sumetimais, dažnai iš anksto žinodami, kad jie prieštaraus Konstitucijai. Šių metų balandį Konstitucinis Teismas išaškino, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmenims, dirbantiems ar užsiimantiems verslu, senatvės pensijos būtų sumažintos didesniu mastu nei asmenims, nedirbantiems jokio darbo ir nesiverčiantiems jokiu verslu. Tačiau tuoj po to Vyriausybė sudarė darbo grupę, kuri savaip interpretavo šį išaiškinimą.
Valstybėje daug teisinio nihilizmo
Kęstutis Čilinskas, advokatas
Bylų prieš valdžios institucijas gausėja dėl labai paplitusio sąmoningo Konstitucijos ir kitų įstatymų nepaisymo. Politikai, valdininkai po tokių sprendimų arogantiškai sako: eikite į teismą. Jie žino, kad procesas ilgai truks, tikisi, kad gal ne visi teiks ieškinius. Gaila, kad prokuratūra nėra ryžtinga valdžios atstovų atžvilgiu ir retai kada baudžiamojon ar civilinėn atsakomybėn už žalingus visuomenei sprendimus patraukia konkrečius už neteisėtus sprendimus atsakingus asmenis.
Būtų naudingas grupių ieškinių institutas
Valentinas Mikelėnas, teisininkas
Prieš kelerius metus dalyvavau darbo grupėje, kuri Teisingumo ministerijos užsakymu tyrė, ar nebūtų tikslinga įkurti grupės ieškinio institutą, tačiau su šios studijos išvadomis vėliau nieko nedaryta. Grupės ieškinys yra mechanizmas, kai ieškinį rengia advokatas ar jų grupė ir atstovauja kuriai nors piliečių grupei teismuose. Tokiu atveju, pavyzdžiui, pensininkai ar pareigūnai galėtų nedalyvauti bylų nagrinėjime. Teismo sprendimas galiotų visai grupei, o ne tik pateikusiems ieškinį asmenims. Grupės ieškinio institutas sutaupytų laiko ir lėšų daugybei nepatenkintų valdžios sprendimais ar verslo įmonių veikla asmenų, palengvintų teismų darbą – vietoje tūkstančių bylų būtų viena, sumažėtų pašto išlaidos siuntinėjant šaukimus į posėdžius kiekvienam ieškovui, neliktų pasitaikančių nesusipratimų, kai tos pačios grupės besibylinėjantiems nariams priimami skirtingi teismų sprendimai.
VL žurnalistas Saulius Tvirbutas
