Atkurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Vilniuje liepos 6 dieną atvers duris garbingiems svečiams iš užsienio.
Vėliau rūmus apžiūrėti galės ir paprasti piliečiai bei užsienio turistai: tris savaites čia kasdien lietuvių ir užsienio kalbomis bus rengiamos nemokamos ekskursijos organizuotoms grupėms ir pavieniams lankytojams. Liepos 27 d. į Valdovų rūmus vėl sugrįš statybininkai. Planuojama, kad iki vasaros pabaigos jie panaudos šiemet rūmams atkurti skirtus 44 mln. litų. Tolesnį didžiausio ir brangiausio šalies istorijoje kultūros objekto likimą vėl teks spręsti politikams.
Rengia iškilmėms
Valdovų rūmų teritorijoje nuo ankstyvo ryto verda darbas. Daugiau kaip 150 čia plušančių statybininkų skuba, nes per kelias savaites iki Valstybės (karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos reikia nuveikti dar nemažai darbų. Kad suspėtų, dalis statybininkų dirba keliomis pamainomis ir savaitgaliais. „Dirbame darbus toje zonoje, kur lankytojai galės laikinai apžiūrėti rūmus“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė statyboms vadovaujantis Panevėžio statybos tresto projekto vadovas Aloyzas Bertašius.
40 metų statybininko stažą turintis vyras vardijo, kad iki liepos 6 d. bus paklota granitinė danga Valdovų rūmų prieigose iš Katedros aikštės, visiškai nudažytas pietų korpuso fasadas bei nutinkuoti vidinį kiemą supantys fasadai, įrengtas puošnus pagrindinių vartų portalas bei Lietuvos tūkstantmečio paminėjimo įrašas virš jų.
„Pro pagrindinius vartus įėję į beveik 2 tūkst. kv. m uždarą kiemą lankytojai pamatys, kad Valdovų rūmus sudaro keturi korpusai. Kiemo išgrįsti granitinėmis plytelėmis kol kas nespėsime, jis padengtas betonine danga. Tačiau bendrą vaizdą lankytojai galės susidaryti, nes visi rūmų tūriai praktiškai baigti“, – sakė A.Bertašius.
Pirminis vaizdas
Iš kiemo lankytojai galės pakilti į pietinį korpusą, kuriame iki šiol atlikta daugiausia darbų. Pirmajame aukšte pro specialiai įrengtas angas svečiai išvys išsaugotus ir konservuotus istorinius rūmų pamatus. Šiame aukšte per šventes ir po jų žadama eksponuoti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų atkūrimo projektą bei nedidelę rūmų istorinės raidos ekspoziciją su keliais Vilniaus pilių maketais.
Lankytojai jau dabar galės iš dalies susidaryti vaizdą, kaip ateityje atrodys rūmų interjeras. Senoviniai baldai, gobelenai ir kitos interjero detalės kol kas eksponuojamos Taikomosios dailės muziejuje, tačiau reprezentacinių rūmų menes jau papuošė pagal autentiškus koklius suprojektuotos ir sumūrytos gotikos ir renesanso krosnys. Meistrai antrajame ir trečiajame aukšte baigia pakabinti maumedžių lubas. Ateityje visos jos bus nuspalvintos polichrominiais piešiniais.
Pietinio korpuso trijų aukštų grindys jau išklotos klintinio akmens plokštėmis ir keraminėmis plytelėmis, tarp menių praėjimų įstatyti smiltainio portalai, sudėti židiniai.
Atvyks karaliai ir prezidentai
Kaip pranešė Prezidentūra, į Vilniuje vyksiančias Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus iškilmes liepos 6 d. planuoja atvykti Danijos karalienė Margareta II, Norvegijos karalius Haroldas V ir karalienė Sonja, Švedijos karalius Karlas Gustavas XVI su karaliene Silvija. Iškilmėse taip pat planuoja dalyvauti Islandijos prezidentas Olafuras Ragnaras Grimsonas, Latvijos vadovas Valdis Zatleras, Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis, Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, Suomijos vadovė Tarja Halonen, popiežiaus Benedikto XVI legatas kardinolas Andželas Sodano, Estijos premjeras Andrus Ansipas, Europos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barosas, Rusijos kultūros ministras Aleksandras Avdejevas. Liepos 6 d. po mišių Arkikatedroje valstybės vadovai kartu su jubiliejinių iškilmių svečiais pasuks Valdovų rūmų link, kur bus įrengta laikina pakyla. Čia įvyks Lietuvos valstybinės istorinės vėliavos pakėlimo ir tūkstant mečio paminėjimo įrašo virš Valdovų rūmų pagrindinių vartų atidengimo ceremonija.
Paskui svečiai apžiūrės rūmų pietinį korpusą, Taikomosios dailės muziejuje aplankys parodas „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“, „Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“ ir „Baltų menas“, dalyvaus Prezidento Valdo Adamkaus rengiamuose pietuose.
Lėšos baigsis iki rugsėjo
Po švenčių į Valdovų rūmus vėl sugrįš statybininkai. „Pinigus, kuriuos mums skyrė šiemet, išleisime iki rugpjūčio mėnesio. Būtina, kad ketvirtajam ketvirčiui Valdovų rūmams skirtų dar kažkiek pinigų, nes kitaip darbai sustos. Ateis ruduo, žiema. Reikės šildyti jau įrengtas patalpas, kad medinės lubos, visa vidaus apdaila be šildymo ir vėdinimo nesunyktų“, – sakė A.Bertašius.
Iki rugpjūčio pabaigos statybininkai planuoja galutinai įrengti inžinerinius tinklus, uždengti visus stogus, baigti tinkuoti fasadus.
Kol kas niekas nežino tikros Valdovų rūmų atidarymo datos. Objekto užsakovo Vilniaus pilių direkcijos vadovas Saulius Andrašiūnas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad nuo 1995-jųjų iki šių metų birželio 1 d. Valdovų rūmams jau išleista apie 210 mln. litų. „Manome, kad Valdovų rūmams visiškai įrengti reikės apie 300 mln. litų“, – sakė direkcijos vadovas.
Darbo – dešimtmečiams
Tačiau net ir atidarytuose Valdovų rūmuose dar daugelį metų pluš statybininkai, interjero specialistai.
Vilniaus pilių direkcijos vadovas priminė, kad 2005 metais Krokuvos Vavelis pažymėjo šimtmečio jubiliejų. Tiek metų restauruojama Lenkijos karališkoji pilis. „Restauratoriai ten tebedirba iki šiol. Ir pas mus rūmų atkūrimo procesas bus ilgas, – nors pastatas stovės, jame veiks muziejus, bus rengiamos parodos“, – mano S.Andrašiūnas.
Jis nė kiek neabejoja Valdovų rūmų atstatymo nauda: „Archeologai, tyrinėtojai nespėja apibendrinti to, kas rasta statant rūmus. Darbo jiems netrūks dešimtmečiais, turbūt iš visos čia rastos medžiagos atsiras ne viena disertacija“.
Arvydas Jockus
