Ant statomų Valdovų rūmų montuojamas bokštas labiau būdingas ne katalikiškam kraštui, o islamiškai šaliai. Vilniaus savivaldybės paveldosaugininkai teigia, kad tokių akibrokštų Senamiestyje jau seniai nematė. Tačiau pareikalauti pašalinti neįprasto bokšto jie neturi teisės.
Pačioje Vilniaus širdyje virš stogų iškilęs neįprastos Vilniui stilistikos variu spindintis kupolas spindi ir Pilies gatvės praeiviams, ir Karaliaus Mindaugo tiltu einantiems žmonėms, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“. Valdovų rūmų bokštas labiau primena minaretą - bokštą, iš kurio musulmonai kviečiami maldai, nei sostinės senamiesčio architektūros elementą.
Paveldosaugininką šokiravo ne pats bokštas, bet neįprasta jo kupolo forma.
„Tai, kad Valdovų rūmai turėjo bokštą, visiems žinoma. Bokštas matomas ir XVII a. Tomo Makovskio graviūroje, kurioje įamžinti Valdovų rūmai. Rūmų statytojai teigė radę ir bokšto pamatus. Visu tuo aš absoliučiai neabejoju. Bet kad Vilniuje galėjo būti tokio stiliaus bokštas, manęs neįtikins niekas. Šis sumanymas mane šokiravo. Man šis bokštas primena Bizantijos stilių, su Vilniumi neturintį nieko bendro“, - sakė Vilniaus savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.
Paveldosaugininkas negalėjo pasakyti, ar toks kupolas buvo suprojektuotas ir Valdovų rūmų projekte.
„Su mumis, miesto paveldosaugininkais, to projekto apskritai niekas nederino. Net ir dabar kontroliuoti rūmų statybos savivaldybės Paveldo skyrius neturi teisės. Kiek man žinoma, detalus visų rūmų projektas dar buvo tikslinamas jau pradėjus statybas“, - teigė V.Karčiauskas.
Valdovų rūmų projekto rengėjai tvirtino, kad virš Katedros aikštės iškilęs bokštas - dar nebaigtas. Tačiau kodėl bokštui parinkta tokia Vilniuje neįprasta forma, statytojai negalėjo paaiškinti.
„Suprantu, kad šiuo bokštu įsiveržėme į miesto panoramą. Bet iš kelių vietų pažiūrėjome - bokštas atrodo palyginti neblogai. Aš žiūrėjau ir nuo Žalgirio stadiono pusės, ir nuo Misionierių bažnyčios - vaizdas visai geras. Ypač gražiai bokštas atrodo nuo Pilies ir Didžiosios gatvių sandūros - jis vykusiai užbaigia gatvės perspektyvą“, - teigė vienas iš Valdovų rūmų projekto kūrėjų, panorėjęs likti anonimu.
Vilnietis priminė, kad duomenų, kaip atrodė Valdovų rūmų bokštas, nėra išlikę. Išlikusiose graviūrose bokštas pavaizduotas per smulkus, kad būtų galima bent kiek tiksliau apibrėžti jo formą.
„Man šitas bokštas atrodo gražiai“, - pareiškė Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Rimantas Bitinas.
Tačiau specialistas negalėjo pasakyti, ar toks bokštas buvo suplanuotas ir paveldosaugininkų patvirtintame Valdovų rūmų projekte.
„Reikėtų pažiūrėti į projektą. Jis mūsų departamente derintas ne kartą. Bet kiek teko stebėti anksčiau, nukrypimų nuo projekto statant Valdovų rūmus nebūdavo“, - tvirtino R.Bitinas.
Jis tvirtino, kad ateityje bokštas akių vilniečiams savo blizgesiu nerėš. „Dabar tas bokštas tikrai šviečia iš tolo. Tačiau varis greitai pakeičia spalvą. Ateityje bokštas atrodys labai natūraliai“, - tvirtino R.Bitinas.
Valstybinės paminklosaugos komisijos pirmininkas Jonas Glemža tvirtino, kad dėl kupolo formos specialistai ilgai diskutavo.
„Apie bokšto viršūnę buvo kalbėta ne kartą. Specialistai išanalizavo visą esamą ikonografinę medžiagą. Be to, bokštas gražiai užbaigia bendrą rūmų siluetą. Jis atitinka Valdovų rūmų laikotarpį. Tai - ankstyvojo baroko stiliaus bokštas“, - teigė J.Glemža.
Paveldosaugininkas sakė, kad ateityje bokštas mažiau blizgės ir praeiviams taip nekris į akis. „Dar vakar bokštas itin smarkiai blizgėjo. Šiandien, žiūriu, jau mažiau žvilga“, - tvirtino J.Glemža.
