Toliau tęsiasi ginčai, ar galima statyti Valdovų rūmus, kai nėra parengtas detalusis planas. Valdininkai prieštarauja paveldosaugininkams ir tvirtina, kad išimtiniams atvejams detalusis planas nėra privalomas. O kas drįstų abejoti Valdovų rūmų išskirtinumu?
Tačiau paveldosaugininkai taip pat kritikuoja, kad nėra atlikta analizė, kaip statybos veikia aplinką. Jie teigia, kad dėl statybos darbų pradėjo skilinėti Arkikatedros sienos, ėmė daug sparčiau slinkti Gedimino kalno šlaitas.
Savaitės pradžioje teisininkai tvirtino, kad nesant detaliojo plano Valdovų rūmų statybos yra neteisėtos, todėl turi būti nutrauktos, o pastatai nugriauti.
Tai, kad amžiaus statybomis vadinami rūmai yra neteisėta statyba, pripažino ir Valdovų rūmų projekto vadovas Ričardas Bitovtas. Paklaustas, ar galima vykdyti statybas be detaliojo plano, jis nesiginčijo, kad tai neteisėta, tačiau sakė tuo besididžiuojantis.
Tačiau Vilniaus apskrities viršininkas Alfonsas Macaitis ketvirtadienį nusiuntė raštą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuriame tvirtino, kad Valdovų rūmų statybos techninio projekto rengimas, nesant parengto detaliojo plano, nepažeidžia teisės aktų, reglamentuojančių žemės naudojimą, teritorijų planavimą ir statybą.
„Įsteigus Vilniaus pilių valstybinį kultūrinį rezervatą ir patvirtinus jo ribas, atskirų sklypų formavimas prie pastatų tapo neleistinas pagal Saugomų teritorijų įstatymo nuostatas. Tuo išnyko būtinybė rengti detalųjį planą“, - rašė A.Macaitis.
Apie paveldosaugininkų ir politikų ginčą bei Generalinės prokuratūros veiksmus – LNK Žinių reportaže.
