Panaikinusi laisvas darbo vietas netrukus Vyriausybė ketina nurėžti ir „gyvus“ valstybės institucijų etatus.
Andriaus Kubiliaus Vyriausybė žengė pirmą žingsnį mažindama išsipūtusį valstybės biurokratų aparatą. Ministrų kabinetas vakar nubraukė 874 valstybės tarnybos institucijose esančius etatus, kurie buvo laisvi pastaruosius pusę metų. 2008-ųjų antrojo pusmečio duomenimis, šalyje buvo 30 144 valstybės tarnautojai, nors 2003-iaisiais jų tebuvo 19 570. Analitikai teigia, kad toks valdininkų armijos pagausėjimas per penkerius metus nebuvo motyvuotas, nes per šį laikotarpį valstybė prisiėmė tik vieną papildomą funkciją - Europos Sąjungos paramos lėšų skirstymą. Tam tikrai nereikėjo per 10 tūkst. valdininkų.
Inventorizuoti naikintinas darbo vietas sausio pabaigoje buvo pavesta Vidaus reikalų ministerijai. Išsiaiškinta, kad daugiausia neužimtų darbo vietų - 136 yra Lietuvos kariuomenėje ir Kalėjimų departamentui pavaldžiose institucijose - 86.
Aplinkos ministerijoje bus sumažinta 10 laisvų etatų, Finansų - 17, Krašto apsaugos - 4, Kultūros - taip pat 4, Socialinės apsaugos ir darbo - 9, Susisiekimo - taip pat 9, Sveikatos apsaugos - 7, Švietimo ir mokslo - 6, Ūkio - 10, Užsienio reikalų - 35, Vidaus reikalų - 5, Žemės ūkio - 7. Laisvos vietos nebus naikinamos Teisingumo ministerijoje, kurioje yra 164 etatai, ir Energetikos ministerijoje, kurioje turėtų dirbti 47 tarnautojai. Vyriausybės kanceliarijai bus nubrauktas vienas etatas (nuo 267 iki 266).
Ne paslaptis, kad laisvų etatų sąskaita kai kurios valdžios įstaigos nuolat mokėdavo premijas bei įvairius priedus. Vakar per Vyriausybės posėdį tai patvirtino ir finansų ministras Algirdas Šemeta. Tačiau jis nepasakė, kokią sumą pavyks sutaupyti panaikinus per aštuonis šimtus laisvų etatų.
Pasak finansų analitiko Rimanto Rudzkio, etatų sumažinimas - iš tiesų teigiamas žingsnis, tačiau akivaizdu, kad valstybės išlaidos privalo būti karpomos gerokai ryžtingiau nei dabar. „Rimtas sprendimas būtų - peržiūrėti tą didelį viešųjų įstaigų, kurios slegia verslą, tinklą“, - LŽ sakė analitikas. Anot R.Rudzkio, matant, kaip dabar surenkamas valstybės biudžetas, aišku, kad situacija finansų sektoriuje yra labiau įtempta, nei atrodė prieš mėnesį ar du. „Jokiu būdu negalima laukti ketvirčio pabaigos, visus taupymo scenarijus būtina pradėti vykdyti jau dabar ir ryžtingai“, - įsitikinęs analitikas.
Jis mano, kad Finansų ministerija, pasirėmusi naujausiais duomenimis, kas mėnesį galėtų skelbti išankstinę biudžeto pajamų surinkimo prognozę. „Manau, tuomet valdžia pamatytų tikrąjį vaizdą“, - sakė R.Rudzkis.
Analitiko teigimu, natūralu, jog nuolat didėjantis valdininkų būrys suteikė vilčių, kad valstybės viešojo sektoriaus paslaugos taps kokybiškesnės. Deja, taip nenutiko.
Raimonda Ramelienė
