Nors valdininkų kvalifikacijai kelti kasmet skiriama dešimtys milijonų litų, net jie patys pripažįsta, jog kai kurie mokymai sukurpti tik tam, kad būtų „įsisavinti„ pinigai. Tuo tarpu švietimo darbuotojai piktinasi, kad už savo kvalifikaciją daugelis turi susimokėti patys, nors valdininkams apmokamos net kelionės ir viešbučiai.
Mokslas – poilsis
Vyriausybė praėjusią savaitę patvirtino naują valstybės tarnautojų mokymo strategiją 2011–2013 metams. Apgailestaudami valdininkai praneša, kad 2009–aisiais pavyko apmokyti tik 35,9 procento, t. y. apie 10 500 valstybės tarnautojų (be statutinių pareigūnų), o dar geraisiais 2008–aisiais į įvairius tobulinimosi kursus buvo išsiųsti net 49,5 proc., arba apie 15 000, valdininkų.
Daugeliui valstybinių įstaigų, savivaldybių atstovų, turinčių atlikti svarbią tobulinimosi pareigą kitame mieste, buvo apmokamos ir kelionės išlaidos, ir net nakvynės viešbučiuose.
Mokymams skirtos didžiulės lėšos, tačiau patys valdininkai pripažįsta, jog kai kurie kursai yra kone pasityčiojimas – pateikiama ta pati informacija kaip ir prieš kelerius metus, o kai kada patys valdininkai žino daugiau už savo mokytojus.
Moko to paties
Pavyzdžiui, Valstybės tarnybos departamento (VTD) vykdytoje apklausoje net 84 proc. apklaustų valstybės ir savivaldybių institucijų, valdžios įstaigų vadovų neslėpė, kad mokymuose beveik neskiriama dėmesio jų darbo žinioms tobulinti. Dar 79 proc. apklaustųjų pripažino, kad kursai nemoko, kaip bendrauti su besikreipiančiais žmonėmis. Nepaisant to, 2007–aisiais valdžia valdininkų mokymams išleido 11,7 mln. litų, 2008–aisiais – 16,2 mln., tiesa, 2009–aisiais – jau „vos“ 7,5 mln. litų.
Valstybės kontrolės atstovai „Vakaro žinioms„ konstatavo, kad didžioji dalis mokymų vykdoma pagal neįvertintas ir nepatvirtintas programas, į beveik identiškus mokymus valdininkai siunčiami dukart. O už valstybės tarnautojų mokymą atsakingos institucijos ne tik neturi išsamios ir tikslios informacijos apie jų organizavimą, bet ir apie išleistus pinigus.
„Žinios“ – dykai
VTD Mokymo ir karjeros skyriaus vedėja Dalia Šadžiuvienė tvirtino, kad klaidos taisomos. Esą sugriežtinti reikalavimai kvalifikacijos kėlėjams, juos pagrasinta išbraukti iš sąrašų, jei nemokys to, ko reikia, toliau vykdomos apklausos.
Tiesa, ji neneigė, kad įvairūs kvalifikacijos kėlimai, ypač kai reikia vykti toliau, yra populiarūs, nes jie – nemokami.
„Ar pats žmogus neturi mokėti? Aišku, ne. Įstaiga sumoka„, – patvirtino specialistė.
Pinigų plovykla
Daug mažiau pasisekė švietimo atstovams – daugelis norinčiųjų pasitobulinti turi mokėti kvalifikacijos kėlėjams iš savo kišenės. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius tvirtino, kad, pavyzdžiui, darželių auklėtojos ar sporto, meno mokyklų pedagogai savo kvalifikaciją kelia iš savų apverktinų atlyginimų.
„Didžiausia problema – ikimokyklinėse įstaigose. Kvalifikacijai kelti ten skiriami trupiniai, todėl žmonės turi patys susimokėti. Tas pats su neformaliojo ugdymo įstaigomis. Dėl kokybės – daugeliu mokymų nepatenkinti ir mokytojai. Nes daug skiriama pinigų mokymams iš projektų, „įsisavina“ pinigus ne tie, kas turėtų, o tie, kas reikia. Todėl seminarai vyksta, o naudos – jokios„, – sakė A.Jurgelevičius.
Švietimo ministerija, pasak jo, seniai kalba apie tai, kad visos mokymo programos turi būti akredituotos, sugriežtinti reikalavimai. Tačiau to vis nepadaroma.
„Tas dalykas, manau, ne šiaip sau tempiamas – iki 2013 metų juk reikia “įsisavinti“ visus pinigus. Juk yra projektai, kuriuose atskaitomybės, apskaitos praktiškai nėra. Be abejo, tai kažkam naudinga„, – sakė jis.
