Prievolė valdininkams deklaruoti savo turtą sunkiai skinasi kelią Seime. Nors įregistruotos pataisos, praplečiančios asmenų, privalančių rodyti savo turtą, ratą, kai kurie parlamentarai bando įtikinti, kad valstybei tai bus tik nuostolinga. Jų kolegoms toks pagalių kaišymas į ratus kelia įtarimų, jog dangstomi politikų artimieji.
Palaimino nenoriai
Lietuvoje seniai įprasta, kad kelis tūkstančius litų atlyginimą gaunantis valdininkas turi namą, vasarnamį ir dar keletą prabangių automobilių. O specialiosios tarnybos tvirtina, kad galimybių patikrinti visų nėra, mat deklaruoti savo turtą privalėjo tik dalis valstybės sektoriaus atstovų. Šią problemą iškėlus prezidentei Daliai Grybauskaitei, Seime pagaliau įregistruotos pataisos, išplėsiančios tokių asmenų ratą. Biudžeto ir finansų komitetas siūlo, kad turtą deklaruoti turėtų ir akcinių bendrovių, kuriose akcijų turi tiek valstybė, tiek savivaldybė, ir analogiškų viešųjų įstaigų, asociacijų vadovai bei šeimos nariai.
Naujovė ir tai, kad iki šiol deklaruoti turtą turėjo tik tų savivaldybių ar valstybės iš dalies valdomų akcinių bendrovių vadovai, kuriose valdiškas kapitalas sudarė daugiau nei 50 proc. Biudžeto ir finansų komitetas panaikino tokią landą praplėsdamas ratą iki visų valstybinių akcinių bendrovių, tačiau labai nenoriai. Išvadose teigiama, jog reikia apsvarstyti, ar toks siūlymas „yra proporcingas siekiamiems tikslams“.
„Buvo dvi alternatyvos – arba visuotinis turto deklaravimas, kuris kainuotų 87 mln. litų, o tai būtų per brangu, arba praplėsti asmenų ratą. Iš kitos pusės, dabartiniai duomenų registrai yra pakankami, dauguma tų, kurie turi deklaruoti turtą, ir taip žinomi. Visais atvejais mokesčių inspekcija turi papildomas duomenų bazes daryti, žmones sodinti, kurti programas. Žinot, ekonominis efektas mažai atsvers“, – abejojo visų aukštų valdininkų prievole rodyti turtą komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.
Tačiau Seimo narys Andrius Mazuronis, siūlęs praplėsti valdiškų įmonių vadovų ir šeimų, kurie turėtų deklaruoti turtą, ratą, tokį kolegos pasvarstymą pavadino įtartinu bandymu ginti savus.
Dangsto kyšininkus
„Bet kokį bandymą siaurinti ratą, paliekant landas kažkokiems asmenims, vertinu kaip bandymą apsaugoti savo pažįstamus, draugus, bičiulius nuo nemalonumų aiškinantis, iš kur yra vienas ar kitas turtas. Jei ponas Glaveckas mano, kad ekonominis efektas bus labiau neigiamas, kai norime patikrinti asmenis, kurie 500 mln. išleido projektui „Vilnius – Europos kultūros sostinė“, šimtus milijonų „Vilniaus kapitalinei statybai“, man kyla labai daug klausimų. Tada paleiskime ir Generalinę prokuratūrą, Valstybės kontrolę, nesvarbu, kad per kitą galą bus galima vogti. Koks skirtumas – juk sutaupysime kelis milijonus jas paleidę“, – šaipėsi jis.
Klanas bando gintis
Kęstutis Čilinskas, teisininkas:
Pastaruoju metu šitokia forma – ne tiesiogiai iš valstybės biudžeto, bet per įvairias valstybės valdomas įmones – labai daug lėšų buvo švaistoma be atsakomybės. Tai susiję ir su Europos Sąjungos pinigais, ir su milijoninėmis lėšomis, skirtomis energetikos projektams. Manau, tai yra gana sistemingas stengimasis padaryti tą sritį visiškai nekontroliuojamą. Net, pavyzdžiui, keisdamas biudžetinių įstaigų įstatymą Seimas galų gale priėmė tokį, kuris atriša rankas per biudžetines įstaigas pinigus naudoti kaip privačius. Iš tikrųjų, sistema sukurta kaip tik tam, kad būtų išvengta atsakomybės ir kontrolės, ji toliau kuriama. Ta sistema dabar ir stengiasi apsiginti.
Ignas JAČAUSKAS
