Rajono Savivaldybė, surengusi susitikimą su įvairių institucijų atstovais, išreiškė viltį dėl bendradarbiavimo, skatinant žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų.
Panevėžio rajono savivaldybė šiemet pradeda įgyvendinti piniginės socialinės paramos sistemos pertvarką, sugriežtinant socialinės paramos teikimą, nelegalaus darbo kontrolę. Tad pokalbiui vakar buvo sukviesti visų suinteresuotų institucijų – Valstybinės darbo inspekcijos, Darbo biržos, „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos, policijos ir kitų – atstovai.
Rajono meras Povilas Žagunis neneigia, kad iki šiol trūko tam tikro socialinio teisingumo – jam ir pačiam ne kartą teko girdėti pasipiktinimo kalbų, kodėl asmeniui skiriama socialinė parama, kai jis turi nelegalių pajamų. „Sistemoje, mokant pašalpas, yra netvarkos, ir pirmieji apie tai pasako kaimo žmonės, gyvenantys toje aplinkoje“, – sako Panevėžio rajono vadovas.
Numatė įvairius variantus
Iki šiol, jei žmogus atitiko pašalpai gauti keliamus reikalavimus, jos neskirti buvo neįmanoma – grėsė teismai. Nuo šių metų piniginė socialinė parama nepasiturintiems Lietuvos gyventojams bus teikiama įgyvendinant du modelius: kaip valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) ir kaip savarankiška savivaldybių funkcija.
„Panevėžio balsas“ jau rašė, kad pastaroji bus įgyvendinama penkiose savivaldybėse, dalyvaujančiose bandomajame projekte, – Panevėžio, Akmenės, Radviliškio, Raseinių ir Šilalės rajonų. Socialinė parama nepasiturintiems žmonėms bus skiriama pagal naują griežtesnę tvarką. Į paramos teikimo procesą taip pat bus įtrauktos nevyriausybinės organizacijos, seniūnai, seniūnaičiai. „Būtent jie geriausiai ir žino savo teritorijoje gyvenančių šeimų gyvenimo sąlygas, materialinę situaciją ir kam labiausiai tokia parama reikalinga“, – mano P. Žagunis.
Rajono meras patikino, jog tikrai nebus taip, kad žmonės liks be pašalpų. Tačiau bus bandoma atsijoti asmenis, kurie ne visai teisėtai naudojasi įstatymų spragomis.
Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjos Aldonos Paškevičienės teigimu, jau yra Savivaldybės tarybai parengtas projektas, kaip bus mažinamos, didinamos, sustabdomos, atnaujinamos pašalpos.
Pavyzdžiui, numatoma, kad nuo šiol dirbti pradėjęs žmogus dar visą pusmetį gaus 50 procentų buvusios pašalpos dydžio paramą. Pasak A. Paškevičienės, ne kartą teko išklausyti rajono gyventojų pretenzijų, kam dirbti, jei įsidarbinus prarandama pašalpa ir dar tenka sumokėti už kelionę iki darbovietės. Dabar, tikimasi, tokių asmenų motyvacija įsidarbinti bus didesnė.
Dar kurį laiką didesnė pašalpa bus mokama ir mirus vienam iš sutuoktinių.
Tačiau pašalpa mažėtų ilgalaikiams bedarbiams, gaunantiems ją ilgiau nei metus – priklausomai nuo laikotarpio, suma gali sumažėti iki 40 procentų.
Numatyta rajono Savivaldybei ir teisė visiškai neskirti paramos, jei žmogus ilgiau nei pusmetį turėjo verslo liudijimą, tačiau jo pajamos buvo nulinės. Pasak A. Paškevičienės, tokių atvejų pasitaiko, bet neskirti pašalpos iki šiol nebuvo galima. „Jei turi verslo liudijimą, turi būti ir pajamų“, – įsitikinusi vedėja.
Tikisi ir bendruomenių pagalbos
Į pagalbą atsijojant tuos, kurie piktnaudžiauja pašalpomis, bus pasitelktos ir vietos bendruomenės, seniūnai, nevyriausybinės organizacijos.
Kaip pasakoja A. Paškevičienė, pasitaiko nemažai atvejų, kai dokumentuose nurodoma viena šeimos sudėtis, o iš tikrųjų yra kita. Pavyzdžiui, moteris gyvena su sugyventiniu, turinčiu verslą, tačiau naudojasi pašalpomis.
Dabar įtarus, kad asmuo turi nelegalių pajamų, ketinama kreiptis į atitinkamas institucijas. Be to, Savivaldybė turės teisę pusmetį neskirti bevaikei šeimai pašalpų, jei šeimoje yra vaikų – neskirti kompensacijų, o pašalpą skirti tik vaikams.
Anot A. Paškevičienės, Socialinės paramos skyrius jau turi neoficialios informacijos, kad kai kurie gyventojai, besinaudojantys pašalpomis, turi verslą ar nelegalių pajamų. „Kreipsimės į institucijas, kad patikrintų, ar iš tikrųjų yra taip, kaip mato žmonės“, – žada ji.
Valdininkai neabejoja, kad teisminių ginčų dėl pašalpų su nelegalių pajamų turėtojais veikiausiai nepavyks išvengti. Tačiau tikisi, jog tokiais atvejais bendruomenės atstovų liudijimai padės įrodyti teismuose, kad pašalpa neskirta pagrįstai.
Numatyta daugiau apribojimų ir girtaujantiems asmenims. Socialinės rizikos šeimoms gali būti skiriama piniginė ir nepiniginė parama. Pinigai gali būti pervesti į parduotuves, šilumą ir elektrą tiekiančioms įmonėms apmokėti už suteiktas paslaugas.
A. Paškevičienės teigimu, praėjusią savaitę įrašytas ir punktas dėl apmokėjimo už pagalbą naikinant utėles bei kitus parazitus.
Taip pat numatomas mokėjimas už dokumentų tvarkymą. Pavyzdžiui, tėvai gauna pašalpas, tačiau jas prageria ir neturi iš ko sumokėti už vaiko pasą, kai jam sukanka 16 metų.
Pasak rajono mero P. Žagunio, vien tik Velžio komunalinio ūkio įmonei pašalpas gaunančios šeimos yra skolingos nemažą sumą, tad sričių praplėtimas leis pašalpas panaudoti tikslingiau.
D. Savickienė
