Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), išanalizavusi valstybės tarnautojų ir politikų pateiktas pajamų ir turto deklaracijas už 2008-2009 metus, įtarė, kad vengiama mokesčių.
Inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas „Balsas.lt“ patvirtino, kad VMI, naudodamasi turimais duomenimis, išanalizavo daugiau nei 100 tūkstančio tarnautojų pateiktas deklaracijas, o 20 tūkst. atveju buvo nustatyti tam tikri rizikos požymiai. „Ypatingas dėmesys buvo skiriamas Muitinės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, VMI bei kitų institucijų, kovojančių su šešėline ekonomika, kontrabanda, tarnautojų analizei.
Atrankos metu didžiausias dėmesys buvo skirtas asmenų turimo turto ir pajamų neatitikimui, taip pat asmenims, kurie deklaravo dideles pinigų lėšas „ne banke“, suteiktos ir gautoms paskoloms bei išlaidoms, kurios neadekvačios gaunamoms legalioms pajams,“ - teigė A. Klerauskas.
Kontrolės veiksmai, pasak A. Klerausko, buvo inicijuoti apie 180 asmenų atžvilgiu. „Iki sausio 27 dienos 82 valstybės tarnautojai ir jų sutuoktiniai iš minėto skaičius pateikė patikslintas turto deklaracijas ir jose sumažino piniginių lėšų likučius 28 milijonų litų sumai arba vidutiniškai 341 tūkstančiams litų. Didžiausia tikslinta suma, kurią patikslino vienas Vilniaus m. savivaldybės administracijos darbuotojo/s sutuoktinis/ė – 1,2 milijono. litų. Iš viso šie 180 asmenų buvo deklaravę apie 85 milijonus litų lėšų ne banke. Pažymėtina, kad nepagrįstos piniginių lėšų santaupos paprastai būna deklaruojamos, tikintis ateityje jomis pagrįsti turto įsigijimą ar kitas patiriamas išlaidas.
Tiriant asmenų deklaracijas, nustatyta, kad 50 asmenų (valstybės tarnautojų) rizikos laipsnis itin aukštas, jų santaupos negali būti paaiškintos deklaruotomis ir nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis, todėl šiuo metu sprendžiamas klausimas dėl jų tikrinimų inicijavimo. Tuo tarpu 50 asmenų įrodė, kad deklaruotos santaupos atitinka pajamas ir galėjo būti sukauptos“, - komentavo A. Klerauskas.
********
2010 m. VMI atliko 70 valstybės tarnautojų (jų sutuoktinių) tikrinimus, kurių metu buvo nustatyta apie 0,7 mln. Lt nesumokėtų mokesčių (įskaitant sankcijas).
Iš viso 2010 metais atlikti 1900 gyventojų mokestiniai tyrimai ir patikrinimai, kurių metu nustatyta 63,4 milijonų litų nesumokėtų mokesčių suma, įskaitant apskaičiuotus delspinigius ir skirtas baudas. Pažymėtina, kad vieno atlikto mokestinio patikrinimo metu gyventojui būdavo apskaičiuojama apie 108 tūkstančiai litų papildomai mokėtinų sumų. Be to, tiriant gyventojų vykdytus sandorius ar su jų vykdoma komercine – ūkine veikla susijusiais aplinkybes, buvo atlikta apie 7800 fizinių asmenų operatyvių patikrinimų.
Vertinant gyventojų rizikingumą galimo mokesčių vengimo požiūriu, turto ir pajamų deklaracijų duomenys yra analizuojami ir lyginami su VMI turimais, pvz., apie asmenų gautas pajamas, turimą turtą, ir iš trečiųjų šaltinių gaunamais duomenimis. Toks vertinimas atliekamas pagal dešimtis parametrų. Vėliau, naudojant taikomus atrankos kriterijus, pvz., neatitikimas tarp gaunamų pajamų ir turimo turto, deklaruotų turimų lėšų ne banke suma ir kt., vykdoma tikrintinų gyventojų atranka. Pažymėtina, kad atrankos kriterijai kuriami įvertinant ir galimas deklaravimo klaidas bei siekiant minimizuoti tokių klaidų įtaką realaus rizikingumo įvertinimui. Atrankos metu didžiausias dėmesys skiriamas asmenų turimo turto ir pajamų neatitikimui, taip pat asmenims, kurie deklaruoja dideles pinigų lėšas „ne banke“, suteiktoms ir gautoms paskoloms bei išlaidoms, kurios neadekvačios gaunamoms legalioms pajams. Rizikingumas vertinamas ir pagal tai, ar tarnautojai/politikai vykdo turto sandorius, dovanoja ar gauna dovanų didelės vertės turtą.
Visą informaciją apie vykdomus tarnautojų tikrinimus VMI nuolat perduoda Antikorupcinei darbo grupei, Ministro Pirmininko pavedimu vadovaujamai Ministro Pirmininko patarėjo Gintaro Kalinausko. Taip pat informacija apie rizikingiausius tarnautojus nuolat operatyviai teikiama Specialiųjų tyrimų tarnybai bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, tariamasi dėl bendrų tyrimų.
