Valstybės institucijos per pusmetį nesugebėjo atsisakyti privilegijų Lietuvos valstybės institucijos vangiai atsisako joms nereikalingų ir nuostolingų tarnybinių namų bei butų, nors juos pardavus rinkos kainomis valstybės biudžetas pasipildytų milijonais litų, o pavertus socialiniais sumažėtų stogo virš galvos laukiančiųjų eilės.
Turto banko valdybos narė, Finansų ministerijos Turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė neslepia, kad niekas Lietuvoje neturi visiškai teisingos informacijos, kiek Lietuvoje yra tarnybinių būstų. Šiokius tokius skaičius turi tik Aplinkos ministerija, Vyriausybės pavedimu bandžiusi suskaičiuoti po visą Lietuvą išsimėčiusius tarnybinius butus. Aplinkos ministerijos duomenimis, 2010 metų sausio 1-ąją Lietuvoje buvo 1208 tarnybiniai būstai. Galbūt šie duomenys nėra visiškai tikslūs, bet vis vien kažkas apčiuopiamo.
Tikslių duomenų niekas neturi
Įdomu, kaip šis skaičius pakito po pusmečio? Ar iš viso pakito? Gal tarnybinių būstų net padaugėjo? Klausimų daug, o atsakymų trūksta. Ir vėl niekas tiksliai nežino.
„Kol kas yra tik noras perduoti kai kuriuos tarnybinius butus Turto bankui pagal būsto atnaujinimo sąrašą, – sakė Turto banko valdybos narė A.Vičkačkienė. – Šis sąrašas bus pateiktas Vyriausybei ir ji spręs. Finansų ministerija duomenų, kiek yra šalyje tarnybinių butų, neturi, nė vienas tarnybinis būstas į Turto banką šiemet dar nepateko".
Valstybės turto fondas (VTF) yra įdiegęs turto paieškos sistemą. Pirmąją užklausą jau atliko. Tačiau, kaip teigė VTF Turto valdymo skyriaus viršininkė Julanta Poškutė, tarnybinių būstų skaičiaus VTF neturi.
„Mums perduodami valstybės funkcijoms nereikalingi būstai. Buvę tarnybiniai, bet tarnybinių statusas jau panaikintas, aiškino J.Poškutė. – Negaliu pasakyti, kiek šiemet tokių būstų mums perduota. Net negaliu pasakyti, kokiame mieste valstybės funkcijoms nereikalingų būstų buvo daugiausia. Daug jau pardavėme. Ir dabar pardavinėjame".
Kariškiai kratosi būsto
Valstybės turto fondas šiemet pardavinėjo vien Jonavos rajone, Rukloje, 126 butus, kuriuose, kaip sužinota Ruklos seniūnijoje, anksčiau gyventa kariškių. Pardavinėjamų būstų kaina siekė nuo 10 000 iki 10 400 litų.
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2010 metų pradžioje daugiausia tarnybinių būstų ir turėjo Krašto apsaugos ministerija (KAM). Net 391: 150 Vilniuje, 109 Kaune, 54 Panevėžyje, 22 Klaipėdoje, 6 Šiauliuose, po 4 Utenoje ir Marijampolėje, 3 Alytuje ir po 1 Druskininkuose, Radviliškyje, Tauragėje ir Telšiuose.
Praėjus pusmečiui, KAM vis dar turi tą patį tarnybinių būstų skaičių – 391. Tačiau, anot KAM atstovės Jovitos Bazevičiūtės, judėjimas vyksta. Vilniuje jau atlaisvinta 10 KAM priklausančių tarnybinių butų, taip pat namas Turniškėse. Perduoti Turto bankui papildomai paruošti dar 8 tarnybiniai butai su neteisėtai juose gyvenančiais asmenimis. Visiems šiems butams ir namui jau panaikintas tarnybinių gyvenamųjų patalpų statusas, vykdomos perdavimo procedūros. Eilėje laukia dar du tušti KAM butai, esantys Druskininkuose ir Panevėžyje. Be to, nauji tarnybiniai butai kariškiams jau neskiriami.
Trukdo įstatymai
Kartais nepavyksta išprašyti iš tarnybinių butų jau netarnaujančių žmonių. Šiemet KAM bylinėjosi su 39 išsikraustyti nenorinčiais asmenimis. Per keletą pastarųjų mėnesių pavyko išprašyti tik tris. Mat yra įvairių teisinių apribojimų. Negalima iškeldinti žmonių per žiemos sezoną. Taip pat ribojamas pensininkų ir šeimų, turinčių nepilnamečių vaikų, iškeldinimas.
Tačiau kodėl taip vangiai vyksta būstų perdavimo Turto bankui procesas? Ar valstybei nereikia pinigų? Juk tarnybinių butpinigių dydis (200-300 litų) gerokai skiriasi nuo butų nuomos rinkos kainos. Lietuvoje buto nuomos kaina 400-800 litų ir daugiau.
J.Bazevičiūtė aiškino, kad Krašto apsaugos ministerija pati inicijavo derybas su savivaldybėmis dėl galimybės joms perduoti ne tik tuščius, bet ir apgyvendintus tarnybinius butus. Tačiau paaiškėjo, kad tokiam racionaliam žingsniui trukdo įstatymai. Savivaldybėms priklausančios patalpos yra priskiriamos socialiniam būstui. Ir čia apgyvendinami socialiai remtini asmenys. Kaip žinoma, kariškiai nėra socialiai remtini asmenys. Todėl savivaldybės, jei perimtų iš KAM tarnybinius butus ir pakeistų jų statusą, negalėtų sudaryti nuomos sutarčių su socialiai neremtinais kariškiais ir kitais KAM darbuotojais.
Valstybei nereikia pinigų?
KAM, norėdama atsikratyti tarnybinių būstų išlaikymo naštos, net siūlė keisti Vietos savivaldos įstatymą. Jame įrašyti, kad savivaldybės gali turėti ne tik socialinius, bet ir municipalinius būstus. Tai būtų tarsi tarpinis variantas tarp tarnybinio ir privataus ar socialinio būsto. Tarkime, kariškis 5 metus pagyvena savivaldybės municipaliniame būste. Kai kariškis išvyksta tarnauti į kitą miestą, butas tampa socialinis ir savivaldybė čia gali apgyvendinti socialiai remtinus gyventojus. Taip savivaldybės laipsniškai papildo savo socialinių būstų fondą, kuris ypač aktualus didžiuosiuose šalies miestuose. Kitas variantas - municipalinis butas privatizuojamas. Už rinkos kainą.
