Jis vienas iš nedaugelio partijų lyderių, nekandidatuojančių į Seimą, savo sprendimą jis pakomentavo taip: „Visų pirma taip nusprendė partija, bet kitos išeities nebuvo“, – sakė politikas.
Pagal įstatymą, europarlamentaras negali būti ir Seimo nariu.
Vis dėlto, V. Tomaševskis yra partijos rinkimų štabo vadovas. Todėl neretai jis vadinamas viską savo rankose laikančiu tvirtu lyderiu. „Stengiuosi suderinti visus, yra tokių vadovų, kurie nevadovauja, jiems patogu. Nes pavyzdžiui, jeigu pasiseka partijai, tai džiaugiamasi partiją vedusiu lyderiu, jeigu ne – kaltinamas štabo vadovas. O aš nebijau atsakomybės“, – dėstė jis.
Partijos lyderis įsitikinęs, kad Vilniaus rajone ekonominė situacija yra gera, o paklaustas, kaip žada ją pagerinti, vardijo jau esamus pasiekimus.
„Ekonominė padėtis Vilniaus rajone yra viena geriausia, dinamiškiausia. <..> Sakykim, pagal kažkokius ten reitingus, pirmame dvidešimtuke užėmė aukštą vietą. Nors ten yra laisvosios rinkos vertinimai yra tokie kriterijai, kad pirmauja visoje Lietuvoje.
Čia mokamos subsidijos už šildymą, už vandenį, čia atleidžiami žemdirbiai nuo žemės ūkio mokesčio, čia pastatyta daugiausiai darželių nuo Nepriklausomos Lietuvos laikų.
Už darželių lankymą mokama apie 35 eurų, o Vilniuje apie 70 eurų. Tai yra geriausi rodikliai.
Šalčininkai, kai kur turi blogesnius rodiklius, tai akivaizdu, bet tai atitolęs nuo dismiesčio rajonas, kaimiškas rajonas, žemės ūkio rajonas, bet jis aplenkia keliolika kitų savivaldybių, ypač šiaurės Lietuvoje“, – pasakojo V. Tomaševskis.
Vienas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos siūlymų yra apmokestinti prekybos centrus ir bankus. Politikas atskleidė savo viziją, kodėl reikėtų papildomo apmokestinimo.
„Mes manome, kad turim įvesti vieną pagrindinę kryptį – socialinio teisingumo. Ir šitas principas labai paprastas, turtingieji moka daugiau. Pas mus kažkaip yra atvirkščiai. Darbas pas mus apmokestinas 70 procentų, vienas iš didžiausių procentų Europos Sąjungoje: darbdavys moka 31 procentą ir darbuotojas irgi virš 30 procentų.
O bankai pelno mokesčio kartais moka 10 tūkst. eurų arba litų, taip negali būti. Tai mes pasiūlėm konkretų savo sprendimą, kad apmokestint, bet ne pelno mokesčiu, kadangi jie sugeba šitą pelną parodyt, kad jo nėra, bet apmokestint banko aktyvus, o banko aktyvai pas mus sudaro 23 mlrd. litų.
Mes siūlom 0,4 tarifu nuo metinių pajamų, tai sudarytų 92 milijonų papildomų eurų įplaukų į mūsų biudžetą. Ir žinom, kur šituos pinigus panaudot – tai visų pirma, mes pasiūlėm 120 eurų kiekvieną mėnesį mokėti už antrą, trečią, ketvirtą, penktą, šeštą vaiką. Mes šituos pinigus turim ir galim paimt iš banko ir duot žmonėm. Irgi jie pasijustų kaip lygiaverčiai gyventojai.
O prekybos centrai, irgi mes manom, kad turi tokius pelnus ir moka per mažai mokesčių. Jie dažnai gavo visą infrastruktūrą už dyką, ypač didmiesčiuose, ir mes turim pareguliuot, kad jie irgi mokėtų tam tikrą apyvartos mokestį.
Kad tie, kurie yra didesni centrai irgi mokėtų daugiau bei apmokestin sekmadieninę prekybą, kad sekmadieniais žmonės galėtų pailsėt.
O ten dirba labai sunkų darbą prie kasų, ir „Maximose“, ir kituose. Jeigu nori „Maxima“ sekmadieniais prekiaut, tegul moka daugiau mokesčių.
Sekmadienis tai yra poilsio diena. <..> pagrindinė diena ilsėjimuisi, taip buvo mūsų Dievo sukurtas pasaulis. Tai jis sakė, kad dirbk šešias dienas, o septintą ilsėkis. <..> Vieną dieną reikia skirti poilsiui ir šeimai“.
Lyderis pabrėžė, kad svarbu vadovautis pagal krikščionišką filosofiją.
Verslas pastarosiomis dienomis ypač bėga į kaimynines šalis, Estiją, Lenkiją. Paklaustas, ar nebijo, kad tokiais siūlymais, apmokestinimais, gali išvyti didžiuosius verslus iš Lietuvos, politikas pripažino, tikrai taip nemanąs.
„Dabar nėra jokio banko apyvartos mokesčio, o kiek mūsų žmonių moka bankams. Už kažkokį vieną pavedimą, popieriuką, po 20, 30 centų, išėmimas pinigų – litas. Tai sudaro milijonines sumas ir kažkaip nebėga, nes daug uždirba, tai jeigu nori uždirbt, reikia dalintis su visuomene savo pelnu. Ir aš manau, kad tas pasiūlymas yra teisingas. Tai ne ta struktūra, kuri bankrutuos“.
V. Tomaševskio manymu, iš šių papildomų surinktų mokesčių pinigų bus galima pakelti atlyginimus ir užtikrinti pensijų dydžius. Be to, jis mato ir dar vieną sritį.
„Aš manau, kad šitie du šaltiniai – apmokestinimas supermarketų ir bankų apyvartos yra jau labai didelės lėšos, papildomai į biudžetą galima gauti daug pinigų <..> bei dar kovojant su šešėliu.
Ten reikia labai stipriai kovoti su korupcija per šešėlį, nes daug pinigų nepatenka į biudžetą, tam praverstų liustracija. Ir pasienyje ir daug šitose struktūrose dirba tokių žmonių, kurie yra šantažuojami, todėl yra korupcija, todėl mes nesurenkam tų pinigų į biudžetą.
Apskritai, Lietuva mažiausią biudžetą turi visoje Europos Sąjungoje, <..> BVP mažiausias rodiklis. Tai reiškia, kad yra didelis šešėlis, o kad daryt tinkamus sprendimus, reikia turėt sąžiningą komandą, nepriklausomą, kurios niekas nešantažuoja“, – svarstė jis.
Visą interviu su V. Tomaševskiu žiūrėkite čia!
