Pasakysiu aiškiai, gerbiu mūsų ministrą pirmininką. Apdovanočiau jį asmeniškai. Už įžvalgumą. Už padarytą darbą. Už teisingas išvadas. Ministras pirmininkas, išanalizavęs situaciją ir drąsiai priėmęs sprendimus, pabaigtuvėms apgailestaudamas ištarė: trūksta dialogo su visuomene. Ką gi. Visuomenė išgirdo, nepasididžiavo. Atėjo pati ir pasikalbėjo su valdžia. Tiesa, ne taip audringai, kaip Latvijoje, tačiau neatrodo, kad „dialogo“ buvo per mažai.
Pakeliui į dialogą
Pirmasis valdančiųjų žingsnis dialogo su visuomene link buvo stebėtinai išmintingas. Nuspręsta panaikinti PVM lengvatą knygoms ir periodiniams leidiniams. Valdančioji koalicija tiesiog įsitikinusi, kad šis veiksmas labai patiks laikraščių leidėjams. Ir neklydo. Šalies laikraščių redaktoriai nedelsdami tokį ketinimą išvadino nusikalstamu, keliančiu grėsmę žiniasklaidos darbo kokybei ir naikinančiu popierinę spaudą. A. Zuoko garbei (jo patirtis sukuždėjo, kad nepasinaudoti proga ir neišsiskirti iš naivuolių tiesiog neišmintinga) pažymėsiu, jo pateikti pasiūlymai sušvelnino situaciją, bet įtampa liko. Taigi leidėjų pozicija buvo aiški: „Visi prie Seimo“.
Žurnalistams savi motyvai šnektelt
Kitas dialogą skatinąs veiksnys valdančiųjų partnerystę su žiniasklaida yra pakylėjęs į nebepasiekiamas aukštumas. Neapšaudyti politikai, neapsikentę nuolatinių kodėl, kada, kas, už ką tiesiog užsimojo ir žiebė žiniasklaidai antausį. Atbula ranka. Kad nelįstų. Ar galima kitaip paaiškinti fenomenalų LR Seimo valdybos sprendimą, neigiantį žurnalistų teisę ir pareigą. Nekalbu apie draudimą filmuoti tualetuose. Žinome, kur karaliai vaikšto. Kalbu apie kvotas, leidimus, kalbu apie maitinimo vietas ir.... pradedu dairytis aplink. Gesinu šviesas, išjungiu telefoną. Saugumas. Ar galima sveiku protu suvokti, kad žiniasklaida bandoma paveikti su saugumo pagalba. Jau atsiprašinėju už pajuokavimus. Nebejuokinga. Net nebegraudu. Valstybingumo krizė kur kas rimčiau nei ekonominė. Todėl, kaip niekada, žurnalistai privalėjo būti prie Seimo, kartu su pasikalbėti atėjusia visuomene. Ta, kuriai dirba, kuriai tarnauja.
Kas toliau
Realus vykdomosios valdžios perkūnsargis nuo socialinės įtampos iškrovų - Trišalė taryba prie LR Vyriausybės. Ją sudaro Vyriausybės, verslo ir profsąjungų atstovai. Nutarimai, liečiantys visuomenės socialinę, ekonominę padėtį, aptariami Trišalėje taryboje ir po to teikiami Vyriausybei tvirtinti. Taip elgėsi buvusieji. Perkūnsargis veikė.
Seime socialinis garas nuleidžiamas – Seimo frakcijų, komitetų posėdžių su visuomenės atstovais, rinkėjais, nevyriausybėmis organizacijomis metu. Gerai ar blogai, bet veikė. Kol nesugužėjo į Seimą laimingą bilietą ištraukusieji. Šie, stipriai sprendžiantys, savarankiškai nustatė – visuomenė gali atlaikyti bet kokią įtampą. Ir padidino. Jungiklis, krūvis ir ... rūkstanti, kibirkščiuojanti visuomenė atėjo išsikrauti ten, kur privalu.
„Padarom, paskui pakalbėsim“, – tapo pagrindiniu valdančiųjų elgsenos principu. Nakties pasisėdėjimai atvedė visuomenę prie Seimo. Po kelių mėnesių išryškės sprendimų pasekmės. O jei visuomenė supras, kad valdžia pradėjo karą su ja? Stiprybės mums visiems.
Valdas Vižinis yra Birštono savivaldybės tarybos narys
