Gynybos mokesčio idėją iškėlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Prezidentūrai anksčiau sukritikavus kitų metų gynybos biudžetą, kad jame nėra numatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją.
„Kitų šaltinių mes neturime – tik iš mokesčių. Tai prieš kelis mėnesius tas klausimas keltas, aš ir pats siūliau vieną variantą, tai yra, pelno mokesčio keitimas, galimi ir visi kiti variantai, – žurnalistams Seime sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. – Bet kuriuo atveju reikia dėl to apsispręsti, nes žiūrint į ekonomikos raidos scenarijus, taip, fiziškai pinigų didės ateinančiais metais gal net daugiau negu buvo suplanuota, tačiau vis tiek žiūrint į ilgalaikę perspektyvą reikia turėti labai tvarius finansinius šaltinius. Tai šiuo atveju mokesčiai yra būtent tokie.“
Pasak jo, kalbėti reikėtų ne apie konkrečią sumą, o apie papildomus darbus ir pajėgumus, kuriuos norima įgyti. Pavyzdžiui, nepaisant planuojamos sutarties, patrigubinsiančios oro gynybos pajėgumus, norima juos didinti dar labiau, kas kainuotų „porą šimtų milijonų“.
Papildomi šarvuotos technikos įsigijimai, pasak jo, irgi galėtų kainuoti „kad ir porą šimtų milijonų“.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat teigė, kad, ypač rinkiminiais metais, naujų mokesčių idėja „reikalauja konsensuso tarp visų politinių, parlamentinių bent jau, partijų“.
„Tai aš matyčiau didelį poreikį remiantis gerąja patirtimi gynybos susitarimo, inicijuoti plačią parlamentinę diskusiją dėl tolimesnių veiksmų stiprinant Lietuvos gynybą ir saugumą. Tema labai svarbi, ji yra fundamentaliai svarbi, tai yra visa ko pagrindas. Bet jeigu ji taps rinkiminių kovų vienu iš įrankių, kažin, ar mums pavyks pasiekti rezultatą“, – kalbėjo parlamento vadovė.
Premjerė Ingrida Šimonytė savo ruožtu atkreipė dėmesį, jog prieš didinant mokesčius būtų svarbu sutvarkyti pačią sistemą ir suvienodinti apmokestinimą.
„Paprasčiausias būdas būtų, žinoma, kas kartais viešoje erdvėje girdima, vieną ar kitą mokesčio tarifą tiesiog padidinti, nes tai yra didelė bazė ir reiškia dideles pajamas, – kalbėjo ministrė pirmininkė, – bet man atrodo, mes dar turime šiokių tokių ir vidinių mokesčių sistemos problemų, kur tas toks tiesiog tarifo padidinimas galėtų reikšti neproporcingai didesnę naštą žmonėms, kurie uždirba vidutines pajamas – tas, kas ir dabar yra Lietuvos mokesčių sistemos problema, kad dėl egzistuojančių išlygų žmonės, gaunantys tas pačias pajamas, bet skirtingais būdais, moka nevienodus mokesčius ir dėl to žmonės, kurie dirba samdomą darbą, už tą patį uždirbtą eurą mokesčių sumoka gerokai daugiau.“
Seimas šių metų vasarą po pateikimo pritarė mokesčių reformai, numatančiai, be kitų dalykų, didesnį individualios veiklos ir platesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą.
Pertvarkai po to įstrigus, konservatoriai siekia atskirai priimti įstatymą dėl NT apmokestinimo. Jis yra įveikęs svarstymo stadiją, tačiau balsavimas dėl pataisų priėmimo buvo atidėtas.
I. Šimonytė pripažino, kad pakeitimai „daugiau yra teisingumo, higienos klausimas“ ir nesiūlo didelių papildomų sumų surinkimo.
„Jeigu mes kalbame apie dideles sumas, tai, matyt, mes čia turime kalbėti apie kažkurį iš pagrindinių mokesčių“, – sakė ji.
Krašto apsaugos ministerija šiemet vasarą pasiūlė pertvarkyti šaukimą, sudarant lankstesnes tarnybos sąlygas ir didinant karo prievolininkų skaičių per metus iki maždaug 5 tūkstančių. Reforma dar turėtų būti svarstoma Vyriausybėje ir teikiama Seimui, bet joje nėra numatyta visuotinio šaukimo.
Dalis valdančiųjų konservatorių, įskaitant premjerę Ingridą Šimonytę ir partijos lyderį užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį, taip pat prezidentas Gitanas Nausėda ragina atnaujinti diskusijas dėl visuotinio šaukimo, tačiau ši idėja nesulaukia plataus palaikymo.
