„Norint mušti – pagalį visada „rasi“, – taip premjeras Andrius Kubilius reagavo į nuolatinę Vyriausybės kritiką.
Viena vertus, sunku nesutikti su Ministru Pirmininku: tie, kurie klykia, kad tik Lietuvos valdžia kalta dėl krizės arba nelabai gaudosi, kas darosi pasaulyje, arba turi kitų, suktų užmačių. Kita vertus, stebint kasdieninius valdančiųjų veiksmus, norom nenorom kyla klausimas: kodėl klaida veja klaidą, kas jas lemia – nepatyrimas ar tiesiog neišmanymas?
Štai prisidengęs Europos Sąjungos vėliava konservatorius Antanas Matulas siekia uždrausti prekybą alkoholiu kelių šimtų metrų spinduliu nuo bažnyčių, ambulatorijų, mokyklų, policijos nuovadų. O kokiame Lietuvos miestelyje visos šios įstaigos ir parduotuvės nėra viena greta kitos? Vien dėl šios iniciatyvos, pagal kurią alkoholiu būtų galima prekiauti tik specializuotose parduotuvėse, Lietuvos miesteliuose ir kaimuose tradicinių parduotuvėlių nebeliks.
Šis pavyzdys parodo, kad valdantieji, vietoj pastangų palengvinti sąlygas žmonėms ir verslui išgyventi sunkmetį, dirbtinai kuria nereikalingą įtampą, gąsdina papildoma našta. Žinoma, gali būti, kad tai neapsižiūrėjimas, neįsigilinimas į detales. Be to, klysti žmogiška, klysta ir pasaulinio garso vadovai.
„Žmogus, išgelbėjęs pasaulį“. Tokios antraštės mirgėjo Vakarų spaudoje, kai JAV prezidentas Barakas Obama (demokratas) centriniam bankui vadovauti antrai kadencijai paskyrė Beną Bernankę (respublikoną!). Sprendimas, nors ir nesulaukęs didesnio dėmesio Lietuvoje, ne tik labai svarbus, bet ir pamokantis. Pirma, B.Bernankė padarė klaidų. Jis nenumatė besiartinančios fi nansinės katastrofos, nors jau nuo 2007 metų Amerikoje vienas po kito ėmė bankrutuoti dideli bankai. Neryžtingai B.Bernankė elgėsi ir praėjusių metų rugsėjo pradžioje, kai bankrutavo „Lehman Brothers“ bankas, o paskui lyg kortų namelis ėmė griūti pasaulinė fi nansų sistema. Kai kurie ekspertai teigia, kad jei JAV centrinis bankas būtų laiku įsikišęs, neleidęs bankrutuoti šiam bankui, ne tik JAV, bet ir pasaulinė ekonomika nebūtų patyrusi širdies smūgio.
Antra vertus, vėlesni B.Bernankės sprendimai lėmė, kad finansinė padėtis būtų stabilizuota, o ekonomika vėl stotųsi ant kojų. Jis, gerai išstudijavęs Didžiosios depresijos priežastis ir pasekmes, neleido panašiems įvykiams pasikartoti XXI amžiuje. Taigi šios asmenybės veikla yra pavyzdys, kad niekas nėra apsaugotas nuo klaidų. Bet jei žinai, ką daryti, visada galima pasitaisyti.
Lietuvos valdžia, prasidėjus sunkmečiui, taip pat darė klaidų. Ir tai suprantama: tokio ūkio nuosmukio niekas nesitikėjo. Tačiau dabar, ekonomikai stabilizuojantis, kyla klausimas, ar valdantieji pasimokė, ko imasi, kad, kaip sako premjeras, būtų tvarkomasi pagal realias, gerokai sumažėjusias, pajamas.
Praėjusią savaitę pats A.Kubilius pripažino, kad statistika nemeluoja: privačiame sektoriuje atlyginimai šiais metais gerokai susitraukė, o valstybiniame sektoriuje algos net ūgtelėjo. Negana to, kitais metais Vyriausybė neplanuoja mažinti valdininkų skaičiaus, jų algoms numatomas biudžetas toks pat kaip ir šiemet. Vadinasi, vieši pareiškimai apie tai, kad valstybė mažins išlaidas ir pradės nuo savęs, buvo tik propagandiniai šūkiai.
Kaip valdžiai įmanoma išsiversti su mažesnėmis lėšomis – ir net nelabai skausmingai – paradoksas, tačiau žino ne premjeras ir net ne atskirų institucijų vadovai, o pirštu baksteli ir tai nurodo Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Kas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos banko valdybos nariai naudojasi tarnybine padėtimi? Kad ne banko funkcija yra išlaikyti krūvą poilsinių, o ir atlyginimus sunkmečiu pravartu solidariai susimažinti? Ne, Vyriausybei tokie dalykai neužkliuvo.
„Pirmiausia reikia radikaliai mažinti visas kompensacijas, kurias diplomatai gauna užsienyje“, – taikliai nurodė užsiaugintus Užsienio reikalų ministerijos lašinius Prezidentė. Be to, ji atkreipė dėmesį, kad paskutiniais metais buvo pristeigta atstovybių ir ambasadų valstybėse, kuriose Lietuvos interesai nėra svarbūs. Dar galėjo pridurti, kaip tos ambasados atsirasdavo: vis daugėjo „reikalingų“ žmonių, kuriuos reikėjo kur nors sočiai ir saugiai priglausti.
Raginanti taupyti Finansų ministerija pati, atrodo, savo išlaidų nelabai skaičiuoja. Štai praėjusią savaitę paaiškėjo, kad ištisas jos padalinys net sunkmečiu toliau nuomojasi patalpas prestižiniame „Vilniaus vartų“ verslo centre, kur kvadratinio metro nuomos kaina siekia kelias dešimtis litų.
Buvęs premjeras Algirdas Brazauskas mėgdavo sakyti, kad Lietuvoje Prezidentas politikuoja, o premjeras turi užsiimti labai konkrečia ūkine veikla. Bet pastarieji įvykiai, regis, rodo priešingai.
Galima suprasti ir premjerą A.Kubilių, kuriam tenka vienu metu spręsti daugybę uždavinių. Bet jie, matyt, tiek prislėgė Ministrą Pirmininką, kad jis visą iniciatyvą, kaip toliau tvarkyti valstybės ekonominį gyvenimą, baigia perleisti Prezidentei.
