Už atitinkamas Darbo kodekso pataisas balsavo 39 parlamentarai, vienas buvo prieš, susilaikė 51 Seimo narys.
Projektui nepritarė daugiausia valdantieji – Socialdemokratų darbo bei Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai.
Prezidentė siūlė į Darbo kodeksą įrašyti nuostatą, kad į kai kurias įstaigas priimant darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, būtų privalu rengti atrankas.
„Dabar kodeksas numato, kad viešojo sektoriaus institucijose gali būti organizuojami konkursai priimant darbuotojus į darbą pagal darbo sutartis. Prezidentė siūlo, kad tam tikrai daliai įstaigų galimybė būtų pakeista į būtinybę“, – pristatydamas projektą aiškino valstybės vadovės patarėjas Mindaugas Lingė.
Siūlyta, kad viešos atrankos turėtų būti rengiamos priimant vadovus ir specialistus į valstybės ir savivaldybių įstaigas, vykdančias viešojo administravimo funkcijas, į valstybės ir savivaldybių įmones bei į valstybės ir savivaldybių valdomas įmones.
Pagal projektą, pareigybių, į kurias privalu būtų rengti atrankas, sąrašą turėjo tvirtinti darbdavys.
Anot M. Lingės, šis siūlymas būtų užtikrinęs, kad darbuotojų paieška būtų vykdoma viešai ir pagal aiškius kriterijus.
„Šiandien kaip diena ir naktis skiriasi priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas bei į panašias funkcijas vykdančių darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigas. Vienu atveju vykdomi griežtai reglamentuoti konkursai, kitu atveju neretu atveju lemia pažintys, partiškumas, giminystė“, – pataisas argumentavo prezidentės patarėjas.
Anot jo, „Lietuvos geležinkeliuose“ apie 40 proc. darbuotojų buvo susiję giminystės ryšiais, kelių įmonėse – 17 proc. Registrų centre – apie 15 proc. darbuotojų. M. Lingė teigė, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba yra nustačiusi, jog beveik 18 proc. savivaldybių administracijų darbuotojų siejami santuokos ar giminystės ryšiais, tiek pat – partiškumo.
Per projekto pristatymą valdančiųjų atstovai jokių abejonių dėl jo neišsakė, tačiau balsuodami susilaikė.
Po balsavimo konservatorius Jurgis Razma pareiškė, kad tai valdančiųjų kerštas prezidentei už jos kritiką žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui ir atmestą kandidatą į teisingumo ministrus.
„Po šio balsavimo Prezidentūros atstovams, matyt, reikėtų patarti kol kas jokių, kad ir pačių geriausių projektų, neteikti. Matyt, po prezidentės sprendimo dėl kai kurių ministrų valdantieji negali peržengti per savo emocijas ir primityviai kerštauja, nors prieš projektą pabalsuodami. Labai apgailėtinas faktas, kurio, man atrodo, Seime nebūdavo“, – sakė J. Razma.
