Biržų rajoną valdanti koalicija (Tėvynės sąjungos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio, Darbo ir Lietuvos centro partijų rinkimų sąrašo nariai), paremta socialdemokratų balsais, priėmė sprendimą uždaryti dvi mokyklas - Kvetkų pagrindinę ir Meilūnų pradinę. Opozicijoje esantys politikai tokį sprendimą vadino nepagrįstu, gėdingu ir prilygino jį nusikaltimui.
Svarstant mokyklų uždarymo klausimą Biržų rajono tarybos posėdyje dalyvavo 20 iš 25 narių. Į rajonui itin svarbų posėdį neatvyko mokyklų pertvarkos darbo grupės vadovas „centristas“ Stasys Valiukas, „tvarkietis“ Mindaugas Simėnas, „valstietis“ Vytautas Stasys Čiuplinskas, socialdemokratams atstovaujantis Dalius Jakubėnas ir „darbietis“ Rimantas Bašys. Posėdyje nedalyvavo nei uždaromų mokyklų vadovai, nei šių ugdymo įstaigų bei kaimų bendruomenių atstovai. Posėdžio metu redakcijos telefonais skambinusi Kvetkų mokyklos direktorė įtikinėjo, kad kaimas ištuštėjęs ir net daugiafunkcis centras jam nereikalingas. Dvi mokyklos aukojamos kitų „gerovei“
Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Genovaitė Gutauskienė informavo, kad iš 52 Kvetkų pagrindinę mokyklą lankiusių moksleivių kitais metais savo mokyklą besirinktų tik 25 (13 pradinukų ir 12 vyresniųjų klasių vaikų). Meilūnų kaimo mokykloje iš 10 vaikų liktų tik 3. Tokios žinios gautos iš mokyklų vadovų, kuriems prašymus įteikė moksleivių tėvai. Tarybos narė Danutė Martinkėnienė klausė, ar mokyklų pertvarkos darbo grupė parengė Kvetkuose išdalytas ir moksleivių tėvus kryptingai nuteikusias anketas. Jose esą buvo klausiama, kokią ugdymo įstaigą rinktųsi vaikai, uždarius Kvetkų mokyklą. Po tokio „anketavimo“ Kvetkuose iš 52 moksleivių telikę 25.
Vedėja G. Gutauskienė atsakė, kad darbo grupė anketų nerengė.
„Vadinasi, tai yra mokyklos iniciatyva“, - padarė išvadą D. Martinkėnienė.
Vedėja aiškino, kad mokyklas uždaryti reikia ne vien dėl finansinių reikalų, bet ir „dėl ugdymo kokybės mūsų vaikams“.
Kvetkuose uždarius pagrindinę mokyklą liktų pradinis skyrius. Kur jis įsikurtų ir kas lauktų renovuotos bei didžiulę sporto salę turinčios mokyklos pastato, posėdyje iš viso nekalbėta.
Pasak vedėjos, jei Meilūnų mokykla būtų uždaryta būtent šįmet, tai mokytoja gautų darbo. Tarybai priėmus sprendimą dėl Kvetkų pagrindinės mokyklos veiklos nutraukimo, Švietimo skyrius imtųsi ieškoti galimybių įdarbinti šiame kaime dirbusius mokytojus.
„Labai prašau pritarti vardan visų švietimo įstaigų gerovės“, - vedėja G. Gutauskienė kreipėsi į politikus dėl sprendimo uždaryti mokyklas. Anot jos, nelikus mokyklų Kvetkuose ir Meilūnuose, „jau 2014 metais švietimo įstaigos galėtų išbristi iš skolų ir grįžti į normalų gyvenimą“. Niekam esą nebereikėtų eiti nemokamų atostogų ar ne savo noru apleisti darbą.
Nesutaria, ar kaimas dar gyvas, ar jau ištuštėjęs
Mokyklų uždarymo vizija neįtikino Valstiečių žaliųjų frakcijos narių, o valdantieji su socialdemokratais, regis, dar nespėjo susivokti, kaip gyvena kaimas.
Iš mokykloms nuosprendį rašiusios darbo grupės Kvetkuose ir Meilūnuose su mokyklų bendruomenės atstovais bendravo tik G. Gutauskienė ir minėtų mokyklų vadovai – Sigutė Kvetkienė ir Laimutis Štirvydas (Meilūnų mokykla yra Vabalninko Balio Sruogos vidurinės mokyklos skyrius).
Tarybos narė Nijolė Šatienė nuogąstavo, kad mokyklų uždarymas – tai negailestingas nuosprendis kaimams, kuriuos ištiks „sodybų tuštėjimo metas“.
„Poniai Nijolei norėčiau pasakyti dėl sodybų tuštėjimo meto. Nemanau, kad jos tuštėja – kaime kaip niekur kitur vyksta daugybė projektų, ir pati ponia Nijolė puikiai žinote, kiek lėšų gaunate būtent kaimui. (…) Tai ir bendruomenių namų renovavimas, ir patrauklios aplinkos kūrimas, ir netgi daugiafunkcių centrų kūrimas. Stengiamės visi ir tikrai dėl kaimo, ir nemanau, kad jis tuštėja, ir nemanau, kad vienoje vietoje uždarius mokyklą jau kaimas visiškai numirs“, - kalbėjo vicemerė Stasė Eitavičienė, priminusi savo ir koalicijos nuopelnus Kirdonyse atsirasiančiam naujam daugiafunkciam centrui.
Dėl mokyklų uždarymo nuostatos vicemerei pritarė buvusi kolegė – „Aušros“ vidurinės mokyklos pedagogė socialdemokratė Audronė Garšvaitė. Tačiau mokytoja, priešingai nei vicemerė, įsitikinusi, kad kaimai jau ištuštėję.
„Ir nebus ištuštėję kaimai, jie jau kai kurie ištuštėjo. Jeigu buvot Kvetkuose, tai ir matėte – tikrai skaudu žiūrėti, kaip ten viskas atrodo“, - kalbėjo socialdemokratė. Posėdyje ji apgailestavo, kad dėl kaimo mokyklų išlaikymo neva skriaudžiama jos darbovietė – „Aušros“ vidurinė mokykla.
Asfaltas ir emocijos negelbėja, o diskusijos kenkia
Kad Kvetkų ir Meilūnų kaimo negelbėja nei į šiuos kaimus vedantys asfaltuoti keliai, nei emocijos, dėstė mintis Ekonomikos komiteto pirmininkas liberalsąjūdietis Kęstutis Slavinskas ir Kvetkų apylinkėse ūkininkaujantis „centristas“ Aidas Vaitkevičius.
K. Slavinskas teigė, kad visas rajonas yra rūpesčio stokojantis kaimas, kurio muzikos mokykla dėl lėšų stokos dvelkia sovietmečiu. Politikas pasigedo vienintelio dalyko – nuoseklių diskusijų.
„Šiandien negalėčiau būti toks egoistas ir nepritarti šitam projektui, nes, kaip bebuvę, reikia vadovautis ne emocijomis, o žiūrėti į skaičius“, - praktiškumą demonstravo ūkininkas. Anot jo, vaikų Kvetkų mokykloje tiek mažai, kad net sporto komandų sudaryti neįmanoma.
K. Slavinskas ir A. Vaitkevičius teigė balsuosiantys už mokyklų uždarymą.
„Nelabai rimtai atrodo argumentas, kad, jeigu Meilūnų skyrių uždarysime šiemet, tai jau tokia didelė skriauda, o jeigu 2014 metais, tai jau čia kaimas suklestės“, - ironizavo mokyklų uždarymą palaikiusi merė Irutė Varzienė.
Ji replikavo diskusijų pasigedusiam K. Slavinskui. Anot merės, per dvejus metus ir taip per daug diskutuota.
„Ir per tas diskusijas nepajudėjome nei dėl medicinos punktų, nei dėl priešgaisrinės saugos komandų formavimo. Todėl, kad labai daug diskutavome su visais ir visur“, - visą tiesą apie diskusijų žalą rėžė rajono vadovė I. Varzienė.
Pedagogams - apie savigarbą
„Kęstutis pasakė, kad net kelias neišlaikė mokinių Kvetkuose. Bet uždarius mokyklą iš tikrųjų net jaunų žmonių neišlaikys Kvetkai. Ar jūs matėte, kaip atrodo Kupreliškio mokykla? Lygiai toks pat likimas laukia Kvetkų mokyklos. Ir vieną, ir kitą puošiau... Nenoriu sulaukti ir turbūt nesulauksiu, neišgyvensiu, kad Papilio mokykla bus taip pat uždaryta, todėl nuo balsavimo šiuo klausimu aš nusišalinu“, - kalbėjo „centristė“ Danutė Martinkėnienė. Prieš mokyklų uždarymą pasisakė valstiečiai žalieji.
„Kur jūsų savigarba?“ – klausė Viktoras Rinkevičius valdančiosios koalicijos, kurios dauguma - pedagogai. Valdančiąją koaliciją sudaro 13 narių, iš kurių 8 – pedagogai. Todėl V. Rinkevičius skaudžiu ir gėdingu dalyku vadino faktą, kad uždaromos Kvetkų mokyklos moksleiviai renkasi Rokiškio rajono ugdymo įstaigą.
Mokyklų uždarymo projektas neįtikino ir Tomo Četvergo, kuris abejojo „pertvarkos“ kūrėjų argumentais. Pavyzdžiui, tuo, kad Meilūnų mokytoja gautų darbo tik tokiu atveju, jei mokykla būtų uždaryta šįmet. Arba kad dabar vaikų vežioti nėra galimybės, o uždarius mokyklą ji imtų ir atsirastų.
Kvetkuose ir komitetų posėdžiuose T. Četvergas pasakojo apie šiuo metu atgimstančio Pasvaliečių kaimo mokyklos uždarymo istoriją. Kad būtų uždaryta Pasvaliečių mokykla, tuomet pritarė tie patys asmenys, kurie šiuo metu nori naikinti Kvetkų ir Meilūnų mokyklas. Tik tie politiniai veikėjai šiandien užima valdančiųjų poziciją, tuomet buvo opozicijoje.
Vabalninkietis pedagogas Petras Narkevičius kalbėjo apie rajonui daromą žalą dėl kaitaliojamos strategijos. Priminė, kad ir didelėse mokyklose vyksta diferencijuotas mokymas, todėl vedėjos kalbos apie jungtinėse klasėse nukenčiančią ugdymo kokybę jam atrodo nepagrįstos. Politiko neįtikino ir menamas taupymas, kurio niekas iš kalbėjusių negalėjo pagrįsti ir netgi nebandė to daryti. Jis ragino neforsuoti klausimo ir laukti aiškesnių Seimo sprendimų dėl kaimo mokyklų.
P. Narkevičius reagavo ir į vicemerės S. Eitavičienės aiškinimą, kad, anot jos, „didžiulius patriotus vaidinti ir ginti kaimą norintys „valstiečiai“ Meilūnuose „perėmė vaidmenį ir bandė įtikinti moksleivių tėvus“. Pasak politikės, tėvai nesantys tokie kvaili ir žinantys, kad „Vabalninke tiems vaikams bus geriau“.
„(…) merės pavaduotoja stebėjo tik „valstiečius“, o kad ašarojo darbuotojai, kurie neteks darbo, ar kad mokytoja prašė, maldavo, nebuvo kreipta dėmesio“, - atsakė P. Narkevičius.
Audrys Šimas skubotą mokyklų uždarymą kaimuose, kur situacija nuolat kinta, vadino nusikaltimu. Anot jo, moksleivių mažėjimą lėmė ir darbo grupės „propagandinis“ darbas.
Rezultatai ir replikos
Už mokyklų uždarymą balsavo 12 politikų : I. Varzienė, S. Eitavičienė, A. Anskinas, S. Vižinytė. P. Stakionis, K. Slavinskas, S. Griciūnienė, V. Vareika, A. Garšvaitė. A. Jozėnas, V. Mizeikis, A. Vaitkevičius. Prieš sprendimą buvo P. Narkevičius, A. Šimas, T. Četvergas. Susilaikė K. Armonas, V. Rinkevičius, N. Šatienė.
Balsavime iš viso nedalyvavo Ramunė Čigienė, pareiškė nusišalinanti D. Martinkėnienė.
„Mane truputį stebina balsavimo rezultatai tų tarybos narių, kurių partijos dabar yra valdžioje ir sudaro daugumą Seime ir Vyriausybėje, (…) kadangi rinkiminės kampanijos metu ir po to teko ne kartą girdėti tokius ketinimus-pažadus, kad kaimo mokyklos nebebus uždaromos (…)“, - mokyklų uždarymui pritarusiems socialdemokratams ir „darbiečiams“ po balsavimo replikavo V. Rinkevičius.
„Tenka apgailestauti, kad mes manipuliuojame tokia sąvoka kaip „darbas kaime“. Jo nebuvo, nėra ir nebus“, - nuskambėjo ir K. Slavinsko replika.
