Valdančiųjų ultimatumai: esą projektų nederina, o liepia balsuoti, nepalaikius – pašaipos ir pravardžiavimai

Trys Liberalų sąjūdžio vienmandatininkai, Seime pelnę „agroliberalų“ pravardes – Ričardas Juška, Jonas Varkalys, Juozas Baublys – paskutiniąją pratęstos Seimo rudens sesijos dieną koalicijos partnerių siūlymo įteisinti privalomą medikų skiepijimą nepalaikė – balsavimo metu susilaikė.

TAIP PAT SKAITYKITE:

DIENOS PJŪVIS. Užsikrėtimų rekordai: ar vaikai grįš mokytis nuotoliu ir kaip toliau valdysime pandemiją?

Papildymas Liberalų sąjūdyje: jungiasi buvęs sportininkas Jevgenijus Šuklinas su komanda

Valdančiojoje koalicijoje – nemalonios krizės nuojautos: vieni skaičiuoja, kas išliks, kiti bando gelbėti padėtį

Tai ne pirmasis kartas, kuomet parlamentarai nepalaikė koalicijos partnerių Seime ir taip sukėlė nepasitenkinimą jų tarpe.

Naujienų portalui tv3.lt aiškina R. Juška savo pozicija iš anksto pasidalinęs su frakcijos atstovais, esą pasiūlymas buvo antiliberalus, nes sprendimuose dėl žmonių pasirinkimo laisvės, „politika ir valstybė neturi kištis“.

Pasiteiravus parlamentarų, ar jie negauna pastabų iš koalicijos partnerių, kad ne visuomet sutinka su jų pasiūlymais, vienas jų – J. Varkalys patikina, kad to išvengti nepavyksta.

„Iš veido išraiškos gali išskaityti, kad buvo kažkoks netikėtumas. Galima kartais susilaukti ir prasivardžiavimo, kas ir buvo priklijuota mums. Yra tokių dalykų, bet čia yra jų nuomonė. Mano nuomonė yra kita“, – teigia jis.

Teigia, kad sulaukia įsakymų balsuoti už vieną ar kitą įstatymų projektą

Skirtingai nei J. Varkalys, R. Juška teigia, kad pastabų iš koalicijos partnerių negauna, tačiau paatvirauja, kad sulaukiama įsakymų balsuoti už vieną ar kitą pateiktą įstatymų projektą.

Liberalas taip pat tvirtina, kad koalicijos viduje parlamentarai tarpusavyje nesusikalba, o siūlydami įstatymo projektus – nepasitaria. Toks elgesys esą ir iššaukia priešingas partnerių reakcijas.  

„Mes renkamės prieš kiekvieną posėdį (frakcijoje – aut. past.), bet tai nereiškia, kad kaip tėvas vaikams pasakė, taip jūs darykite.

<…>  Nepasitenkinimas frakcijoje kyla ir tarp frakcijos narių, kai Seime vyksta pristatymas ar priėmimas vienokių ar kitokių įstatymų, vyksta įvairios reformos, o koalicija nesirenka, nederina tarpusavyje, nederina požiūrių, nederina programų, nepritaria, bet tik Seimo posėdžių salėje pasako, kad pateikė juos ir kad koalicijos partneriai turi balsuoti „už“.

Aš suprantu, kad tai yra ultimatumus nurodymas ir aš su tuo nesutinku“, – pabrėžia R. Juška.

Vertindamas bendrą koalicijos darbą ir nuotaikas viduje, J. Varkalys taip pat skundžiasi ir akcentuoja, kad koalicijos darbo „bendru“ nepavadintų, todėl pats retai jaučiasi priklausantis valdančiųjų gretoms.

„Mes daugiau jaučiamės, bent aš asmeniškai, kaip statytinis vienetas, kuris turi balsą ir kada to balso reikia, jis turi kažką daryti – pritarti arba ne. Kad būtų bendrų pasitarimų, aptarimų, kaip elgtis ir ką daryti, su kokiais projektais galime iškeliauti į posėdžių salę. <…>

Dabar gaunasi taip, kad neišdiskutuoti įstatymų projektai patenka į Seimo posėdžių salę pateikimui ir kartais būna taip, kad jie nebūna palaikomi“, – teigia politikas.

Gentvilas: prašiau kolegų netrukdyti priimti sprendimų arba balsuoti „už“

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas neslepia, kad norėtų, jog minimų politikų nuomonės dažniau sutaptų su valdančiosios daugumos nuomone, tačiau sako nenorintis ir nesutinkantis suversti kaltę ir atsakomybę dėl nepriimtų įstatymų projektų.

„Jie turi kitą nuomonę ir mes visi tą seniai žinojome“, – sako jis.

E. Gentvilas taip pat atkreipia dėmesį, kad skeptiškų vertinimų paskutiniajame balsavime dėl privalomo medikų skiepijimo buvo kiekvienoje valdančiojoje frakcijoje, tačiau, jo teigimu, kai kurie „negadindami rezultatų visai nebalsavo“.

„Mūsų frakcijoje aš prašiau kolegų, kad gal galėtų netrukdyti priimti sprendimų arba pabandyti pabalsuoti „už“, bet jei ne, tai ne.

Žinote, kai Seimo narys balsuoja ir pasako, kad tokie yra jo įsitikinimai, o Konstitucijoje ir yra parašyta, kad balsuojama pagal savo sąžinę, tai negaliu turėti jokių  kitų argumentų. Jeigu man pasakytų „tu, Gentvilai, balsuosi taip, nes taip yra parašyta ir atimama iš tavęs teisė balsuoti su sąžine“, tai tokiu atveju iš manęs būtų atimta konstitucinė teisė balsuoti taip, kaip aš noriu“, – sako vertinimą dėl kolegų nepritarimo medikų skiepijimui išreiškia E. Gentvilas.

Saudargas: ne visuomet spėsime visiems išaiškinti

Seimo vicepirmininkas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Paulius Saudargas reaguodamas į koalicijos partnerių nuoskaudas akcentuoja, kad šiuo metu Vyriausybė turi itin daug iššūkių, kartu ir kelias vienu metu vykstančias krizes, todėl kartais tenka priimti greitesnius sprendimus, kuriuos ne visuomet spėjama išaiškinti partneriams.

Vyriausybė savo programoje taip pat yra apsibrėžusi projektus, kuriuos svarbu priimti (pavyzdžiui, biudžetas), ir dėl jų, anot P. Saudargo, klausimų koalicijos partneriams nekyla – visi supranta, kad būtent čia reikalinga vienybė.

„Koalicijos partneriai yra įsipareigoję padėti vieni kitiems judėti į priekį, todėl šiais klausimais yra priimami sprendimai pakankamai atsakingai.

Galbūt yra kiti klausimai, kurie rūpi daliai koalicijos partnerių, bet dėl jų nėra raštiško, „geležinio“ susitarimo, kad būtinai dėl jų visiems reikia balsuoti, todėl dėl jų ne visi ir balsuoja.

Kartais galbūt yra ir įtikėjimų, prašymų balsuoti, <…> bet jeigu to nėra sutarta, tai nėra – turime laisvą balsavimą“, – teigia Seimo vicepirmininkas.

Jis taip pat teigia, kad TS-LKD frakcijoje dažnai svarstomi klausimai ir ties kiekvienu juo yra  vertinama, ar balsavimas – laisvas, ar privaloma balsuoti „už“ ar „prieš“: „Vyksta diskusijos ir matome, ar sprendimas yra labai svarbus ir  ar nuo jo priklauso valstybės likimas ir tai, kaip nuo to seksis toliau judėti koalicijoje, todėl būna ir privalomi balsavimai. Bet tai yra normalus procesas“.

Teigia, kad koalicinė taryba padėtų išspręsti kilusias problemas

R. Juška tikina, kad, nesusikalbėjimas koalicijoje vyksta, nes „valdančioji dauguma pirmą kartą istorijoje neturi sudariusi koalicinės tarybos, kurioje siūlymai būtų derinami prieš, taip pat būtų aptariami ir buvusių balsavimų rezultatai, būtų išgirstama nuomonė“.

„Visi mes turime savo mandatą, turime skirtingas nuomones, suprantame, kad už koalicijos sprendimus reikia balsuoti ir dažnai už juos būtų galima balsuoti, jeigu būtų jie šiek tiek tobulesni.

Tačiau, kai namų darbai nepadaromi, išankstinio pasiruošimo nėra, pozicijos nederinamos, mes turime tokius rezultatus“, – kalba liberalas.

Pasiteiravus P. Saudargo, ar suburta koalicinė taryba padėtų išspręsti kilusias problemas, jis tvirtina, kad nėra prieš naujus vadybinius modelius, kurie padėtų koalicijos partneriams eiti kartu į priekį.

„Galbūt retai renkasi visa koalicija, visos frakcijos. Yra daug žmonių, todėl reiktų ir vietos Seime paieškoti, bet vietų tikrai rastume susirinkimui. Man atrodo, buvome vieną ar kitą kartą susirinkę, bet galbūt per retai, tačiau turėjome įtemptą metą, įtemptą darbotvarkę. Galbūt tarp sesijų galėtume pasidaryti ir tokius pasitarimus. <…> Jeigu kolega siūlo, tai kodėl gi ne“, – tikina jis.

Problemų mato ne tik koalicijoje, bet ir frakcijoje

Parlamentarai skundžiasi ne tik darbu koalicijoje. Jie sako, kad Liberalų sąjūdžiui nepavyksta įgyvendinti savo užsibrėžtų tikslų, rinkiminės programos su kuria ir buvo išrinkti Seimą.   

„Mane tai asmeniškai ir liūdina. Kaip ir visos partijos, taip ir Liberalų sąjūdis, rengėme, ruošėme rinkiminę programą, <…> išpažįstame tas vertybes, kurios yra įrašytos programoje. Patekus į valdančiąją daugumą ir atsiranda galimybės tai įgyvendinti, tačiau šioje vietoje aš pasigendu (iš frakcijos narių – aut. past.) konkrečių programos įgyvendinimo veiksmų ir derinimo su koalicijos partneriais, kad mes tai galėtume padaryti“, – teigia R. Juška, pridurdamas, kad būtent dėl šios priežasties jis gruodžio mėnesį atsistatydino iš frakcijos seniūno pavaduotojo posto.

Pasiteiravus E. Gentvilo, ar gali sutikti su kolegos išsakytomis pastabomis, jis teigia ironizuodamas sutinka, tačiau primena, kad egzistuoja ne tik rinkiminė partijos programa, bet ir bendra koalicijos sutartis.

„Mes, trys partijos, nutarusios sudaryti valdančiąją daugumą, pasirašėme koalicijos sutartį ir dabar pirmiausia yra realizuojami tie dalykai, kurie yra koalicijos sutartyje, nors ir ten ne visada pavyksta. Kitaip sakant, kai sudaroma koalicijos dauguma, natūralu, kad dalis kiekvienos partijos programos dalių prapuola arba jų nėra koalicinėje sutartyje. O jeigu ji ir yra, to nepavyksta padaryti. <…> Pas kolegas konservatorius programoje buvo numatyta visiškai uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose. Kaip tokį galimą svartyti klausimą konservatoriai įtraukė ir į koalicijos sutartį. Po pateikimo buvo pateikta ir sustojo, niekas nejuda. Turbūt ir konservatoriai nervinasi, kad jų programoje numatytas draudimas stringa.

Kiekviena partija turi tam tikrų praradimų, kadangi nuėjo į valdančiąją daugumą“, – sako E. Gentvilas, pripažindamas, kad „situacija yra tokia, kokia yra“.  

Ar pasipiktinę liberalai gali trauktis iš koalicijos?

Kalbas apie galimą prisijungimą prie naujai suburtos S. Skvernelio frakcijos parlamentarai neigia, ir sako, kad jos tik kai kurių politikų interpretacijos.

Tačiau J. Varkalys neslepia, kad pasiūlymų sulaukia ir teigia, kad jei ateityje pasitraukimo pareikalaus frakcijos nariai, teks siūlymus apsvarstyti.

„Praeinant pro šalį paklausiama, kiek čia galime būti, ar čia stuburo nesulaužė – tai tokių dalykų būna. Pasiūlymų, be abejo, yra ir labai rimtų. Bet kol kas aš asmeniškai tokios nuomonės esu, kad kol kas nekeisčiau savo pozicijos, jeigu to nereikės mūsų Liberalų frakcijai.

Jeigu frakcija pasakys, kad tokia pozicija, kokią šiandien turiu, yra nereikalinga, tai tada žiūrėsime ir spręsime“, – sako parlamentaras.

Visgi Liberalų frakcijos seniūnas nemano, kad šie kolegos galėtų pasitraukti ir pereiti į kitą pusę.

„Mes tikrai žmogiškai, normaliai sugyvename, nepaisant to, kad kai kurie, mano akimis žiūrint, svarbūs balsavimai, išskiria mūsų pozicijas. Galiu pasakyti, kad buvo tokia valstybė kaip Tarybų sąjunga, joje nuo 1939 m. iki 1989 m. niekas niekada nesusilaikė, niekas nebalsavo prieš. Nebesame sovietmetis, žmonės turi savo nuomonę. Pasikartosiu, noriu kad jie balsuotų taip, kaip apsitaria valdančioji dauguma, bet taip nėra ir aš niek negaliu padaryti. Kitose frakcijose lygiai tas pats“, –  teigia E. Gentvilas.

P. Saudargas taip pat akcentuoja, kad visi politikai demokratinėje valstybėje turi galimybę apsispręsti laisvai, kokius sprendimus priimti, tačiau teigia nepritariantis politikų  „bėgiojimui iš frakcijos į frakciją“.