„Manęs nereikia mokinti, kiek pas mane kojų, rankų ir kokie pas mane organai. Aš nenoriu žinoti apie kažkokias jūsų ideologijas, todėl kad jūsų laisvė negali varžyti mano laisvės. Man nebūtina žinoti, ką jūs ir su kuo jūs. Yra dvi lytys, viskas, taškas. O gal atkreipkit dėmesį į fizinio programas. Žinot, ką mes ten darom? Šachmatais žaidžiam. Ir įsivaizduokit vaiką, kur žaidžia šachmatais, grįžta namo ir dar su kompiuteriu žaidžia. Nu, aišku, kad bus ten kažkokie stuburo iškrypimai. Girdėjau, kaip tėvas aiškino ten, kad buvo jiems privaloma padaryti dešimt, penkiolika, dvidešimt prisitraukimų, o šiuo metu mes šimtą kartų virvutę peršokam. Nu, ta kaip kūno kultūros programa yra, bet jos kaip ir nėra“, – aiškino paauglys.
Ši ištrauka yra iš Seimo narių Mindaugo Puidoko ir Dainiaus Kepenio antradienį Seime surengtos spaudos konferencijos, kurioje norėta iliustruoti, kad ne visi mokiniai pritaria Gyvenimo įgūdžių programai ir kad ją neva reikia atšaukti. Į spaudos konferenciją, kuri vyko spalio 7 dieną 9 val. ryto, kai tradiciškai vyksta pamokos, buvo pakviesti ir du moksleiviai: devintokas iš KTU Inžinerijos licėjaus Ignas Pavlovičius bei dešimtokė Milana Gabrilavičiūtė.
M. Gabrilavičiūtė yra gerai žinomo Mariaus Gabrilavičiaus „Maksimaliečio“ dukra. Šis veikėjas skelbiasi esantis psichoterapeutas, teikia kodavimo nuo priklausomybių paslaugas, anksčiau yra rėmęs Šeimų sąjūdį, paskui atsiskyrė. Jis valdo internetinį puslapį minfo.lt, kurio socialinio tinklo paskyroje buvo pastebėta daugybė dezinformacijos bei melagienų.
Jos kolega I. Pavlovičius yra advokato padėjėjo Eriko Pavločiaus sūnus. Šis advokatas gynė skandalingai pagarsėjusią mokytoją Astą Astrauskaitę, kuri kaltinama riaušių prie Seimo organizavimu.
I. Pavlovičius pasipiktinęs spaudos konferencijoje pasakojo, kad jo šeštokas brolis jau išgirdo teigiamos informacijos apie nėštumo nutraukimą, bei nurodė žinantis kitų mokinių, kuriems „LGBT informacija jau yra brukama“. Jis siūlė geriau susitelkti arba į fizinį lavinimą, arba kitus dalykus: užsienio kalbas, fiziką, chemiją.
„Lygiai taip pat paėmus užsienio kalbas. Mes mokomės rusų, anglų, prancūzų, vokiečių, bet mes kaip ir tų kalbų... Aš galiu laisvai kalbėti angliškai, bet aš negaliu kalbėti, pavyzdžiui, rusų kalba, kur esu pasirinkęs. Ir jeigu mes nemokam tos kalbos, ir tos programos yra normaliai nesudėliotos, tai arba ją susitvarkykit, arba išvis jas išimkit ir leiskit mums mokytis, ką mums reikėtų: matematiką, fiziką ar chemiją. Ir tie mokytojai, jie atsiduoda visą save, jie tikrai nėra čia kalti, bet jie turi atsiduoti save į tą naują devintokų kursą, kur, be to, mes du mėnesius neturėjom vadovėlių ir turėjom mokytis iš mokytojų tos medžiagos, kur iki dviejų nakties darė. Nu, ar tai normalu?“, – savo išmintį išdėstė moksleivis.
„Jeigu aš praeičiau pro kinietį, pasisveikinčiau, nusišypsočiau ir praeičiau. Aš neprivalau mokytis jų kalbos, jų kultūros. Lygiai taip pat kodėl aš turėčiau mokintis LGBT nario kažkokias kultūras, gerbti ir mylėti jį, o turime nekęsti ruso ir palestiniečio? Nu, kodėl taip turi būt? Aš manau, kad visus turėtume mylėti ir gerbti. Ir kodėl jūs kišat mums tokią informaciją, kur mums nereikia, galime tėvų pasiklausti. Nesinaudokite mumis, kaip politinėmis priemonėmis“, – tęsė I. Pavlovičius.
M. Puidokas portalui tv3.lt pasakojo, kad mintis pasikviesti į spaudos konferenciją mokinius kilo, kai viešumoje Moksleivių sąjunga pradėjo viešai agituoti už Gyvenimo įgūdžių programą.
„Manau, kad labai geras sprendimas, kai jaunimas nori būti aktyvus visuomeninėje ir pilietinėje veikloje, patys asmeniškai išsakyti savo nuomonę. Jeigu tam pritaria jų tėveliai, manau, kad tai teisingas sprendimas. Lygiai taip pat LRT ir kitų televizijų laidose matėte Moksleivių parlamento atstovą, jis irgi dalyvavo, irgi nepilnametis pasakojo savo poziciją, koks jo požiūris į Gyvenimo įgūdžių pamokas. Negali jis vienas atstovauti visų mokinių pozicijoms“, – sakė M. Puidokas.
Parlamento narys teigė turintis raštiškus abiejų mokinių tėvų sutikimus dalyvauti spaudos konferencijoje, bet negalėjo pakomentuoti, ar dėl spaudos konferencijos galėjo būti praleistos pamokos. „Nu, žiūrėkit, aš nesu tų vaikų tėvas, ne manęs reikėtų klausti. O šiaip pagal mūsų dabartinius įstatymus ir tvarką, kuri galioja Lietuvoje, ir kiek pats kaip tėvelis žinau, tai tėvai turi teisę už kelias dienas be gydytojų raštelio pateisinti praleistas pamokas“, – sakė politikas.
Remiantis švietimo, mokslo ir sporto ministro pasirašytu įsakymu, tėvai per mėnesį gali atleisti savo vaiką nuo pamokų ne daugiau nei 5 dienas per mėnesį, bet priežastis turėtų būti liga arba apsilankymas pas gydytoją. Atkreipus į tai dėmesį, M. Puidokas pakartojo nesantis šių vaikų tėvas ar mama, bet pasidžiaugė, kad jaunimas spaudos konferencijoje sudalyvavo, nes socialiniuose tinkluose „Facebook“ ar „TikTok“ išplito būtent vaikų, o ne politikų, pasisakymai. Kitaip tariant, pasiekta didesnė auditorija, vaizdo įrašas išpopuliarėjo.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigia, kad visi vaikai tikrai turi teisę reikšti savo nuomonę, netgi Jungtinės Tautos skatina įtraukti paauglius, tačiau suaugusieji turi pareigą apgalvoti, ar nepilnamečiai nesusilauks neigiamo dėmesio, nepatirs papildomo streso, be to, vaikams neturėtų būti brukama kokia nors pozicija, jie turėtų kalbėti laisvai ir reikšti savo nuomonę.
„Suaugusiems tenka didesnė atsakomybė, kad tais vaikais nebūtų manipuliuojama, kad jiems nekiltų neigiamų pasekmių. Nes iš principo vaikas visur gali reikšti savo nuomonę, ar apie rinkimus, ar kitais klausimais. Politikams tenka labai didelė atsakomybė, nes rizika yra gana didelė. Nes tokio pobūdžio renginiuose oponentai gali kritikuoti, gali vaikas patirti streso, sukrėtimo. Nuo tokių dalykų svarbu apsaugoti, paruošti“, – portalui tv3.lt sakė E. Žiobienė.
Primenama, kad nuo šių metų 5-10 klasėms startavo nauja Gyvenimo įgūdžių ugdymo bendroji programa, kurioje orientuojamasi į žalingų įpročių, savižudybių, smurto prevenciją, sveiką gyvenseną, emocijų atpažinimą ir įvardijimą, pirmosios pagalbos teikimą, bet yra ir lytiškumo ugdymo bei tolerancijos skatinimo dalis. Pavyzdžiui, yra tema, kaip užkirsti kelią įvairių formų smurtui prieš LGBT+ vaikus, yra nuorodų į šaltinius, kur nagrinėjamos lytinės tapatybės seksualinės orientacijos ir lytiškumo temos, mokomasi atpažinti seksualinį smurtą, informuoja apie kontracepciją bei kaip saugotis nuo lytiškai plintančių ligų. Dalis tėvų baiminasi, kad ši programa pernelyg liberali, bet kitų šeimų atstovai remia programą.
