Didelės vaistų kainos šiurpina ligonius. Tačiau valdžia žada pasirūpinti, kad sumažinus pensijas ir kitas išmokas jie neišmirtų. Susigriebta riboti antkainius receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams.
Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė šiam Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymui, ir tai numatančias Farmacijos įstatymo pataisas teiks svarstyti Seimui. Teigiama, kad pradėjus riboti antkainius, receptiniai nekompensuojamieji vaistai atpigtų 13–15 procentų, o kai kurie – ir iki 24 procentų.
„Jeigu tai tiesa, per mėnesį galėčiau sutaupyti ne vieną dešimtį litų. Man tai nemaži pinigai“, – „Sekundei“ sakė daug metų persodintą inkstą turinti panevėžietė Gražina Dimšienė. Gyvybiškai svarbūs vaistai imunitetui slopinti, kuriuos ji turi nuolat vartoti, yra kompensuojami 100 procentų, bet už juos irgi reikia primokėti.
Be šių vaistų, moteriai reikia dar ir kitų, pavyzdžiui, kraujagyslių tonusui gerinti, antibiotikų, o jie nėra kompensuojami. Juos G.Dimšienei skiria gydytojas.
Neseniai moteris baigė vartoti kursą „Cyclo3Forte“ vaistų, kad išvengtų kraujotakos nepakankamumo. Viena pakuotė kainavo per 30 litų. Jų mėnesiui prireikė trijų. Taigi G.Dimšienė išleido per 100 litų.
Jeigu tikėtume SAM pažadais, kad vaistai atpigs pradėjus riboti antkainį, panevėžietei kursas „Cyclo 3Forte“ kainuotų maždaug keliolika litų mažiau. G.Dimšienę užpuolus peršalimo ligoms, kurios jai labai pavojingos dėl galimo donoro inksto pažeidimo, ji už vaistus irgi mokėtų pigiau. Akivaizdu, kad išlaidos sumažėtų.
„Būtinai reikia riboti vaistininkų apetitą. Dabar jie, matyt, gerai uždirba, jeigu – vaistinė prie vaistinės, bet visos išsilaiko“, – padarė išvadą G.Dimšienė.
Tačiau vaistininkai teigia, kad jie toli gražu nėra godūs. Antkainiai, kuriuos jie nustato receptiniams nekompensuojamiesiems vaistams, esą gerokai mažesni negu kitose Europos Sąjungos šalyse.
Kad iš tiesų gyventojams atpigtų medikamentai, šalies valdžiai jie siūlo ne kirsti vaistininkams ir didmenininkams per kišenę, o spausti gamintojus mažinti kainas.
Vaistininkai gąsdina, kad dabar bus tik blogiau – mažos vaistinės, ypač kaimuose, bus uždarytos, o likusiose sumažės vaistų pasiūla, kai kurių ligoniai visai nebegaus.
Kainos – paslaptis
Sveikatos apsaugos ministerija laikosi nuostatos, kad dabartinė vaistų kainodaros tvarka pernelyg atriša rankas tiek didmenininkams, tiek vaistininkams, todėl ją reikia tobulinti.
Dabar antkainiai yra reguliuojami tik kompensuojamiesiems vaistams. Vaistų, įtrauktų į kompensuojamųjų sąrašą, gamintojai turi deklaruoti jų kainas.
O nekompensuojamųjų receptinių vaistų gamintojai to daryti neprivalo. Nėra duomenų, kokiomis kainomis jie parduoda didmenininkams, todėl negalima įvertinti, kokį antkainį šie ir vaistinės nustato.
Siūloma, kad nekompensuojamųjų receptinių vaistų importuotojai privalėtų nurodyti, kiek už medikamentus jie moka gamintojams ir kiek prašo iš vaistinių.
Taip pat siūloma, kad nekompensuojamųjų receptinių vaistų didmenines ir mažmeninės prekybos antkainius tvirtintų Vyriausybė.
SAM duomenimis, 14 Europos Sąjungos šalių yra nustačiusios maksimalius didmeninės ir mažmeninės prekybos nekompensuojamaisiais receptiniais vaistais antkainius. Dar 6 šalys yra nustačiusios leistiną didžiausią antkainį mažmeninėje prekyboje.
Visai nereguliuoja nekompensuojamųjų vaistų antkainių tik Lietuva ir dar penkios šalys.
Buvo palygintos kelių dešimčių populiariausių nekompensuojamųjų receptinių vaistų kainos Lietuvos ir kitų ES šalių vaistinėse. Paaiškėjo, kad daugelis šių medikamentų Lietuvoje apie 40 procentų brangesni nei tose šalyse, kur antkainiai reguliuojami.
Apmokestins farmacininkų vizitus
Ieškoma būdų, kaip priversti gydymo įstaigų duris farmacijos kompanijų atstovams, siūlantiems ir reklamuojantiems savo atstovaujamų firmų vaistus. Farmacijos įstatymo pataisų projekte numatyta apmokestinti vaistų reklamuotojų vizitus. Mokesčio dydį tvirtina Sveikatos apsaugos ministras.
Inga SMALSKIENĖ
