Šiuo metu Lietuvoje galioja įstatymas, pagal kurį lengvųjų automobilių vairuotojams, turintiems daugiau nei dviejų metų stažą, didžiausia leidžiama alkoholio koncentracija yra 0,4 promilės.
Kai vairuojama išgėrus ir viršijama 1,5 promilės riba, gresia baudžiamoji atsakomybė.
Vis dėlto neblaivių vairuotojų atvejų Lietuvoje nemažėja – per metus sulaikoma apie 10 tūkst. neblaivių vairuotojų.
Pernai dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvo 7 žmonės, o 189 buvo sužaloti. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 156 eismo įvykiai.
Policija tokiam siūlymui pritartų
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus atstovas Donatas Mankauskas tokį siūlymą vertina teigiamai ir nurodo, kad alkoholis ir vairavimas bet kuriuo atveju yra nesuderinami dalykai, todėl toks reikalavimas tik prisidėtų prie saugaus eismo keliuose gerinimo.
„Toks reikalavimas būtų taikomas tam, kad išsaugotume žmonių gyvybes ir sveikatas. Natūralu, kad teisė vairuoti padidintos rizikos priemonę – automobilį, sukelia ir tam tikrus papildomus reikalavimus, tokią teisę turinčiam asmeniui“, – aiškina jis.
Kelių policijos atstovas taip pat atkreipia dėmesį į sąmoningumo trūkumą ir pabrėžia, kad Kelių eismo taisyklėse (KET) ne veltui reikalaujama ne tik nevairuoti išgėrus, bet ir nesėsti už vairo pervargus – geriau sustoti, pailsėti arba apskritai netęsti kelionės.
Anot specialisto, toks reikalavimas tikrai turėtų poveikį, nes dabar tarp sulaikytų neblaivių vairuotojų nemaža dalis yra tokių, kurie įpučia iki 0,6 promilės. Todėl tikėtina, kad įsigaliojus nulinės alkoholio tolerancijos taisyklei, tokie žmonės apskritai nebevartotų alkoholio prieš sėsdami prie vairo.
Žinoma, policijos atstovas neatmeta galimybės, kad bus atvejų, kai žmonės nepaisys įstatymų ir elgsis piktybiškai.
„Yra tokia kategorija žmonių, kurie ignoruoja įstatymus ir taisykles, nepaiso gresiančios atsakomybės, nesusimąsto kokį pavojų kelia savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Jie tiesiog važiavo, važiuoja ir važiuos, toks jų sąmoningumas ir supratimas, nežinau, kas jau gali tą žmogų pakeisti“, – pastebi jis.
Didelių pokyčių eismo priežiūroje nebūtų
Pasak eksperto, didelių pokyčių pareigūnų darbo specifikoje nebūtų ir pareigūnų darbas bei jo organizavimas nuo to nepasikeistų.
Darbo organizavimas nepakistų ir todėl, kad jau dabar daugeliui kitų transporto priemonių vairuotojų galioja nulinė alkoholio tolerancija.
„Ar mes dabar kontroliuojame, ar transporto priemonių vairuotojai vairuoja blaivūs, tai yra neviršija 0,4 promilės, ar kontroliuotume, kad būtų nuliai – esmės nekeistų – blaivumo kontrolė yra ir bus vykdoma nuolat.
Galbūt kyla didesnis rezonansas, išgirdus apie nulinę toleranciją, bet jeigu įsigilinus į Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 422 str. nuostatas, tai jau ir dabar nemažai kam galioja nulinė tolerancija.
Pavyzdžiui, lengvųjų automobilių, kuriais vežami keleiviai už atlygį pagal užsakymą, taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių vairuotojams bei pradedantiesiems vairuotojams galioja nulinė tolerancija“, – komentuoja policijos atstovas.
Situacija kitose Europos valstybėse
D. Mankausko teigimu, su tokiu nauju įstatymu kitų Europos valstybių nenustebintume.
„Dabar yra keturios Europos Sąjungos šalys, kuriose yra nulinė tolerancija: <...> Vengrija, Slovakija, Rumunija ir Čekija“, – nurodo jis.
Taip pat, pasak jo, yra 11 Europos šalių, kuriose yra mažesnė leistina norma nei Lietuvoje, pavyzdžiui 0,2 arba 0,3 promilės, vienos jų – ir mūsų kaimynės.
„Kaip pavyzdys, toje pačioje Estijoje yra 0,2 [promilės], kaip ir Lenkijoje“, – teigia pašnekovas.
Promilių pripūsti gali ir nuo giros
Toksikologė Gabija Laubner-Sakalauskienė taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad alkoholis, nors ir mažu kiekiu, yra veiksnys, kuris kiekvienam vairuojančiam gali pridaryti bėdos.
„Bet koks kiekis, kuris veikia psichiką slopinančiai – o alkoholis veikia slopinančiai mūsų sistemą – tai jis įtakoja mūsų smegenų ir fizinę veiklą. Tai bet koks alkoholio kiekis lėtina reakciją ir mažiną koncentraciją“, – teigė toksikologė.
Tačiau įvedus nulio promilių už vairo taisyklę, gali pasitaikyti kurioziškų situacijų, kai vairuotojas pripūs promilių net nekilnodamas taurelės.
„Tam tikra gira turi savyje alkoholio, tai tam tikras kiekis giros gali paveikti“, – sakė G. Laubner-Sakalauskienė.
Kiti pažeidimai už vairo
Ekspertas pastebi, kad be vairavimo išgėrus žmonės dažnai daro ir kitus pažeidimus.
Pasak jo, per praktiką teko matyti visko: žmonės už vairo valgo, geria kavą, darosi manikiūrą, dažosi blakstienas ar lūpas, bet ypač dažnai naudojasi telefonu.
„Baudžiam kiekvieną dieną tokiais kiekiais ir vis tiek atrodo žmogui sudėtinga labai. Keista, nes daugumoje mašinų dabar yra laisvų rankų įranga, net nereikia kažko, tiesiog per tą vadinimą mediją pasijungi „Bluetooth“ ir nereikia nei ausinės, nei telefono niekur laikyti.
Reikia suvokti, kad mašina važiuodama, sakykime, 50 km/h greičiu, ji per sekundę nurieda apie 13 metrų. Tai įsivaizduokite, jeigu kažkokią sekundės dalį uždelsė pastebėti, kad mašina priešais stabdo, dar reakcijos laikas, kol pats sustabdai, tai atrodo viskas užtrunka mažiau sekundės, o per tą laiką mašina gali nuriedėti 10-15 metrų“, – pasakoja jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
