Eismo eksperto Vitoldo Miliaus teigimu, šiuo metu Vilniuje vykdoma politika yra tokia, jog vairuojantiems automobilius tai būtų kuo nepatogiau arba brangiau tam, kad sostinės gyventojai pradėtų naudotis alternatyviomis transporto priemonėmis, pavyzdžiui, viešuoju transportu ar dviračiais ir paspirtukais.
Anot eismo eksperto, panaši politika vyrauja ir didesniuose pasaulio mietuose. Tiesa, V. Milius priduria, kad dažniausiai tokiuose miestuose vyrauja ir geresnė miesto transporto infrastruktūra.
„Vilnius nėra nei labai didelis miestas ir turbūt yra toks skirtumas nuo kitų miestų, kad mes per pastarąjį 30-metį nepadarėme nieko, kas pagerintų automobilių judėjimą ir statymą. Tai reiškia automobilių kiekis išaugo drastiškai, bet jiems skirtos infrastruktūros niekas nepadarė, bet taip pat nepadarė ir labai didelių pokyčių su miesto transportu“, – komentuoja V. Milius.
V. Milius akcentuoja, kad nepaisant draudimų, automobiliai ir toliau išliks vilniečių pagrindine transporto priemone, kadangi daugelis miestiečių pradeda kraustytis į užmiestį, kur viešojo transporto sistema yra išvysta dar prasčiau.
„Suprantu, kad reikėtų skatinti žmones važiuoti dviračiais, važiuoti miesto transportu, kad jis būtų patogus, kad visiems būtų gerai. Bet tikrai niekada tai netiks visiems žmonėms ir tikrai didelei daliai žmonių, Vilniaus gyventojų ir toliau reikės važiuoti automobiliais ir jeigu automobiliams bus nieko nedaroma, tai situacija tik blogės“, – sako V. Milius.
„Viena ranka duoda, kita atima“
Vienas iš būdų kaip gyventojai yra skatinami pereiti prie žaliojo kurso – tai elektromobilių įsigijimas. Tiesa, per pastaruosius metus Vilniuje elektromobilių savininkai jau nebeteko kelių, jiems anksčiau priklausiusių lengvatų, pavyzdžiui, panaikinta galimybė daugelyje miesto centro vietų važiuoti A Juosta.
O štai jau nuo šių metų liepos 1 d. numatoma, kad gana ženkliai brangs parkavimo zonų mokestis. Savivaldybė argumentuoja, kad tokių veiksmų imtasi dėl ribotų parkavimo vietų skaičiaus.
„Atsižvelgiant į nuolat perpildytas stovėjimo zonas, kuriose užimtumas dažnai viršija 85 proc., akivaizdu, kad esamas rinkliavos dydis nepadeda spręsti problemų. Žaliosios ir geltonosios zonų tarifai nebuvo peržiūrėti ir keisti nuo 2005 metų, o mėlynosios ir raudonosios – nuo 2017 metų. Taigi iš esmės esami mokesčiai už parkavimą nebeatitinka realios ekonominės situacijos ir nemažina stovėjimo vietų užimtumo“, – teigia Vilniaus miesto savivaldybė.
Sąlygos keisis ir elektromobilių savininkams, kurie nebegalės nemokamai pastatyti savo automobilio mėlynoje zonoje – jiems nemokama bus tik pirmoji valanda.
„Tiesa, dėl labai riboto parkavimo vietų skaičiaus mėlynojoje zonoje ir itin didelio jų užimtumo, Taryba priėmė sprendimą imtis veiksmų, kad būtų užtikrinta trumpalaikio stovėjimo mėlynojoje zonoje galimybė visų transporto priemonių vairuotojams. Dėl to nuo liepos 1 d. mėlynojoje rinkliavos zonoje elektromobilių stovėjimas bus nemokamas pirmąją stovėjimo valandą, antroji stovėjimo valanda kainuos 3,5 Eur, o nuo trečiosios valandos – 4,0 Eur už valandą. Mėlynoji rinkliavos zona elektromobiliams taip pat bus apmokestinta visą parą (24/7)“, – sako Vilniaus miesto savivaldybė.
V. Miliaus teigimu, priimdama tokius sprendimus savivaldybė tarsi „viena ranka duoda, o kita atima“, o žmones svarstę įsigyti elektromobilius, anot jo, dabar gali apsigalvoti.
„Norim, kad žmonės tais elektromobiliais važiuotų, kuriama krovimo infrastruktūra, verslas pakankamai stipriai investuoja ir ta pačia ranka mes atimam, nieko nebeleidžiam tiems elektromobiliams. Jų dar tikrai nėra tiek, kad reikėtų neleisti jiems nemokamai stovėti“, – sako V. Milius.
Eismo ekspertas pabrėžia, kad parkavimo problemą reikėtų spręsti taip pat įrengiant daugiau parkavimo vietų, kaip tai yra daroma užsienio valstybėse, pavyzdžiui, statant požemines aikšteles. Tiesa, V. Milius priduria, kad tokie sprendimai nėra pigūs.
Brangstantys bilietai neskatins žmonių palikti automobilius
Viešojoje erdvėje taip pat išplito informacija, jog Vilniaus miesto savivaldybė taip pat planuoja didinti VVT bilietų kainas. Tai sulaukė didelio sostinės gyventojų nepasitenkinimo, o dalis jų jau kitą savaitę sostinėje planuoja rinktis į protestą dėl tokio sprendimo.
Populiariausio – vienkartinio 30 minučių galiojančio bilieto kainą siūloma didinti nuo 65 centų iki 1,25 euro, tuo metu 60 minučių bilietas brangtų nuo 90 centų iki 1,75 euro. Mėnesinio bilieto kaina išaugų 16 eurų ir jis kainuotų 45 eurus (tik darbo dienomis – 40 eurų).
Tuo metu metinis bilietas kainuotų 480 eurų – kaina išaugtų 170 eurų (tik darbo dienomis – 425 eurus). Iki 7,5 euro augtų ir vienos dienos bilieto kaina, trijų dienų bilietas kainuotų 13,5 euro.
„Statyk ir važiuok“ aikštelės tarifas kiltų iki 1,25 euro. Brangtų ir 12 mėnesių bilietas keleiviams, sulaukusiems 80 metų ir vyresniems, jis kainuotų 10 eurų.
Žurnalistų paklaustas, kaip vertina galimai didėsiančias VVT bilietų kainas, V. Milius sako, kad toks sprendimas tikrai neskatins sostinės gyventojų išlipti iš automobilių ir pradėti naudotis viešuoju transportu. Be to, jis priduria, kad reikėtų ir geriau iškomunikuoti, dėl ko nuspręsta imtis tokių sprendimų.
„Visi suprato kaip neigiamą dalyką, kad eilinį kartą kažkas tai brangsta, bet niekam neaišku nei kodėl, nei kas bus geriau. <...> Turi paaiškinti žmonėms. Tada jie kitą kartą suprasdami, kad kažkas jiems pagerės, jie tolerantiškiau žiūri į į daugybę dalykų“, – aiškina V. Milius.
Anot savivaldybės, kainos augtų siekiant už papildomai surinktas lėšas gerinti sostinėje teikiamų viešojo transporto paslaugų kokybę bei plėtrą.
„Šiais metais planuojama papildomai įsigyti 36 naujus troleibusus. Vežėjai toliau siekia atnaujinti viešojo transporto parką. Planuojama, kad iki 2027 metų pabaigos nebeliks senų troleibusų ir autobusų parkas bus toliau naujinamas“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo savivaldybės įmonės „Judu“ direktorė Loreta Levulytė–Staškevičienė.
Pasak jos, 2027-aisiais planuojama rengti viešuosius konkursus naujiems maršrutams, kurie turėtų leisti labiausiai nutolusių savivaldybės vietų gyventojams viešojo transporto laukti ne ilgiau nei 15 minučių, o iki 2030-ųjų maršrutuose turėtų kursuoti 824 naujos transporto priemonės.
„Jeigu bus pritarta (kainų – BNS) didinimui taryboje, tai apie 20 mln. papildomai kiekvienais metais Vilniaus miesto savivaldybėje bus surenkama iš bilietėlių. Nuo 2027 metų sistemos išlaikymui papildomai bus reikalingi 90 mln. eurų. Prisidėjimas iš bilietų ir miesto turi balansuotis“, – teigė L. Levulytė–Staškevičienė.
Reikia išlaikyti tęstinumą
Saugaus eismo ekspertas Artūras Pakėnas priduria, kad nors Vilniuje yra siekiama kuo labiau įtvirtinti žaliąjį kursą, tačiau tai nėra pigu.
Saugaus eismo ekspertas pirštu beda ir į tai, jog kartais gyventojai yra tiesiog priversti naudotis automobiliais dėl jiems nesukontroliuojamų priežasčių, pavyzdžiui, nesančios galimybės vaikui eiti į to rajono mokyklą ar darželį, kuriame jis gyvena.
„Per moksleivių atostogos mieste išnyksta kamščiai, nes niekas nebevežioja vaikų į mokyklas. Tai reiškia yra didelė problema mokyklų lokacija ir jų kokybė. Kodėl žmogus iš Pilaitės turi vežti vaiką į mokyklą į Antakalnį? Kur čia logika“, – nesupranta A. Pakėnas.
Be to, kaip vieną didžiausių problemų saugaus eismo ekspertas išskiria ir tai, jog dažniausiai vykdoma sostinės savivaldybės politika neturi tęstinumo ir bendros vykdomos politikos.
„Atėjo vienas meras, darysim metro ir greitąjį tramvajų. Atėjo kitas meras, dabar toliau statysime stadioną, bet ir siaurinsim gatves ir tai viską išgelbės. Tada ateina dar vienas meras ir sako: „Dabar gatvių nesiaurinsim, bet darysim ramų judėjimą ir taip išgelbėsim pasaulį“. Tai tie gelbėtojai keičiasi kas keturis metus“, – komentuoja A. Pakėnas.
„Tegul būna normalus planas ir tegul tą planą vykdo tas, kas tuo metu valdžioje. Tegul vykdo, bet neišradinėja. Kiekvienas kas keturis metus išradinėja dviratį“, – priduria jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Ir todėl dvigubai branginame autobusų bilietus... Logiška juk...žmonės nenori naudotis viešuoju transportu - nes jis per pigus. Vat bus brangus - visi persės į autobusus. Bus prestižo reikalas važiuoti autobusu...greta apsimyžusio bomžo ir apspangusio narkomano...šituos ir toliau vežios nemokamai,prie jų net kontrolė neprieina...
