Tarp Europos Sąjungos valstybių daugiausiai vaikų per nelaimingus atsitikimus žūna Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, parodė Europos vaikų saugumo aljanso studija. Tai rodo bendrą atsakomybės stoką šiose šalyse, situaciją aiškina Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovas Lietuvoje Robertas Petkevičius.
Tuo tarpu saugiausiai vaikai gyvena Nyderlanduose. Toliau eina Didžioji Britanija, Airija ir Švedija. Europos Sąjungoje (ES) kasmet per nelaimingus atsitikimus žūva apie 10 tūkst. vaikų, teigiama to paties tyrimo išvadose.
PSO Europos biuro ataskaitoje dėl vaikų traumų prevencijos pažymi, kad nuo traumų labiausiai kenčia neturtingoje aplinkoje gyvenantys vaikai. PSO suskaičiavo, kad penki iš šešių vaikų žūna ekonomiškai silpnesnėse šalyse, bet lygiai tokią pačią riziką patiria ir turtingose šalyse skurstantys vaikai.
Airijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, kad vaikai iš vargingesnių vietovių kenčia ir miršta nuo traumų iki penkių kartų dažniau nei turtingesni bendraamžiai.
Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Ramunė Meižienė teigė, jog Lietuvoje mažyliai dažniausiai žūna nukritę, apsinuodiję arba paskęsta, tuo tarpu jau pradėjusių eiti į mokyklą vaikų pagrindinė žūčių priežastis - traumos eismo įvykiuose.
2006 metais darytas tyrimas rodo, kad Baltijos šalys ir Rumunija vyrauja juodosios vaikų žūčių statistikos Europos Sąjungoje viršūnėje. Amžiaus grupėje iki 19 metų apsinuodijimų statistikoje Estija užima pirmą vietą, Rumunija - antrą, Lietuva - trečią, Latvija - ketvirtą.
Pagal vaikų mirtingumą paskendus pirmoji yra Latvija, antroji - Lietuva, trečioji - Rumunija, ketvirtoji - Estija. Daugiausia vaikų gaisruose tais metais žuvo Estijoje, antroje vietoje - Latvija, trečioje - Lietuva, ketvirtoje - Rumunija.
2006 metais Lietuvoje apsinuodijo ir traumas patyrė 67 tūkst. vaikų. Daugiausia vaikų apsinuodijo alkoholiu, vaistai - antroje vietoje.
Eltos paklaustas, kodėl taip yra, kad mūsų šalyje žūna daugiau vaikų nei, pavyzdžiui, Švedijoje, PSO biuro atstovas Lietuvoje R. Petkevičius nedelsdamas atsakė: "Ten mažiau girtų vairuoja". Vėliau PSO atstovas pažymėjo, kad vaikų žūtys yra visų posovietinių valstybių problema.
"Turtingesni žmonės labiau save vertina ir gerbia. Yra toks posakis - "Gerbk save ir kiti tave gerbs". O jei vienas ne vietoje eina, kitas neatsakingai vairuoja, taip ir atsitinka. Negalima sakyti, kad nuo to, kiek tavo piniginėje yra pinigų, priklauso tavo vairavimas arba dalyvavimas eisme kaip pėsčiojo", - kalbėjo R. Petkevičius.
Pasak eksperto, apskritai problema yra tokia: - bendra atsakomybės stoka. "Tarybiniais laikais žmonės įprato, kad kažkas kitas už jų sveikatą, elgesį atsakingas. Dabar daug kas tikisi, kad valdžia jiems viską duos. Pas mus įprasta ieškoti kaltų: jeigu nuskendo, tai gelbėtojo šalia nebuvo, bet niekas nekalba apie tai, kad tas žmogus plaukti nemokėjo. Jeigu gaisre žuvo, tai gaisrininkai per vėlai atvažiavo, jeigu ligonis mirė, tai greitoji ilgai neatvažiavo. Nekalbama apie tai, kad gal žmogus pats kažką ne taip darė", - teigė R. Petkevičius.
PSO pažymi, kad didžiausią pavojų besivystančiose šalyse vaikams kelia nesaugi aplinka. Daugiau vaikų žūna, jei trūksta saugių vietų žaisti arba namuose nėra tinkamai pasirūpinta aplinka. Pavojų kelia laiptai be turėklų ar vartelių, langai be užraktų. Vargingiau gyvenančios šeimos negali sau leisti įsigyti saugos įrangos, pavyzdžiui, specialių kėdučių automobiliuose, dūmų signalizacijos, dviračių šalmų ir pan., tokios priežastys vardinamos organizacijos ataskaitoje.
Pasak R. Petkevičiaus, siekiant apsaugoti PSO rekomenduoja vaikus auklėti, mokyti eismo taisyklių, didinti jų atsakomybę už savo sveikatą.
"Tuo tarpu politikai ir ekspertai, planuodami tiesti kelią arba statyti mokyklą, turi įvertinti ne tik ekonominę projekto pusę, bet ir tai, kaip užtikrinti vaikų saugumą. Pavyzdžiui, ar statomoje mokykloje ne per žemi turėklai, ar vaikas gali saugiai ją pasiekti. Kelių struktūra Lietuvoje gera, bet dar trūksta požeminių perėjų, viadukų", - vardino PSO atstovas.
Tuo tarpu tėveliams ir seneliams PSO ekspertas rekomenduoja atsakingai elgtis ir mokyti to mažuosius. "Suaugusieji eidami su vaiku pasivaikščioti neturėtų eiti ne vietoje per gatvę. Reikėtų vaikui parodyti, kur yra pėsčiųjų perėja, aiškinti mažyliui: "Žiūrėk, dabar - žalia, tai mes einame". Ilgainiui ėjimas ne vietoje per gatvę vaikui turėtų tapti tabu. Vairuotojai turėtų atidžiau sekti vaikus kelyje", - patarimus dalino R. Petkevičius.
PSO atstovas pažymėjo, jog pastaraisiais metais Lietuvoje yra pasiekta didžiulė pažanga - pastebimai sumažėjo ir toliau mažėja žuvusiųjų keliuose skaičius.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė R. Meižienė pridūrė, jog yra pakeisti reikalavimai vaistų pakuotėms, kad medikamentų taip lengvai nepasiektų vaikai, keičiami statybos standartai, reikalaujama, kad automobilyje vaikai sėdėtų tik specialiose kėdutėse, priimti įstatymai dėl saugos diržų.
