„Vilniuje susiduriame su žolės deginimu. Kai miesto teritorijoje būna sugrėbtas šienas ir jei vaikams atostogos, jau po pietų lauk padegimo– čia dažniausiai pasidarbuoja paaugliai. Po to, kai atvažiuoji gesinti gaisro, mažesni net paskundžia vyresniuosius, kurie padeginėjo. O padegėjai tuomet nebesijuokia, būna, apsimeta, kad čia ne jie, kartais net stengiasi padėti gesinti gaisrą”, - sako A. Povilanskas.
Jis taip pat prisimena, kad nemažai gaisrų kyla apleistuose statomuose pastatuose Vilniuje, kuriuose dažnai buriasi paaugliai.
„Gaisrų kyla netgi tame „Dangaus mieste“ Laisvės prospekte. Ten išvedžioti vamzdynai, instaliacijos, paaugliai padega plastmases, šiukšles, ir reikia važiuoti jų gesinti. Tokie apleisti pastatai tampa paauglių susibūrimo vieta, tai lyg apleista paauglių tvirtovė. Ten jiems įdomu rinktis, parūkyti – tai ten nė iš šio nė iš to tenka važiuoti ir gesinti“, - kalbėjo A. Povilanskas.
Dabar vaikai supratingesni
Visgi ilgų metų darbo patirtį turintis ugniagesys pažymi, kad dabar vaikai supratingesni nei prieš 20 metų:
„Dabar net dažnai komandoje lankosi darželinukai, klasės, mes juos vedžiojame po gaisrines ir apie gaisrus kalbame – atrodo, kad vaikai supratingi ir žino, kas ta gaisrinė, žino bendrą pagalbos numerį. Vaikai jau mokyti mokyklose, darželiuose ir panašiai“, - sakė A. Povilanskas.
Pašnekovo nuomone, sumažinti vaikų sukeliamų gaisrų skaičių gali tik dar didesnis švietimas: mokykloje, visuomenėje, šeimoje.
Daugiausiai žūčių
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiais metais, iki lapkričio 24 dienos, gaisruose žuvo 6 vaikai. Pernai ir užpernai vaikų žūčių pavyko išvengti (2012 m. – 1, 2011 m. – 2, 2010 m. – 0). Šiemet 11 vaikų gaisruose patyrė traumų, pernai 4, o užpernai 14. Dėl vaikų išdykavimo su ugnimi šiemet kilo 170 gaisrų (t. y. 1,5 proc. visų gaisrų). Remiantis 5-erių metų gaisrų statistika, dėl šios priežasties vidutiniškai per metus kyla 228 gaisrai (1,8 proc.).
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pataria, kad norint išvengti vaikų aukų gaisruose, suaugusieji pirmiausia patys turėtų savo pavyzdžiu rodyti, kaip saugiai elgtis. Be to, namuose turi būti tvarkinga elektros instaliacija, tvarkingi šildymo laidai, tvarkingi elektros prietaisai, neperkrauti elektros tinklai, gaisro aptikimo signalizacija, gaisro gesinimo priemonė.
Tėvai, pasak departamento, turi reguliariai kalbėtis su vaikais apie gaisrą ir kas tris mėnesius priminti, kaip reikia elgtis tokiu atveju. Tėvai turėtų „repetuoti“ su vaikais, žaisti pavojingas situacijas, papasakoti jiems istorijas, kartu su vaikais pabandyti dalykus, kuriuos jiems vieniems daryti draudžiama (pavyzdžiui, kurti laužą).
Gaisro metu, departamentas vaikams pataria:
- Jeigu patalpoje yra dūmų – išeiti - Einant iš degančio pastato, su savimi pasiimti mažesnius vaikus - Užsidegus rūbams – griūti ir voliotis - Jei durys, pro kurias norima išeiti, karštos, pro jas neiti - Jei patalpoje yra dūmų – šliaužti žeme - Niekada negrįžti į degantį pastatą.
