Imunologas Marius Stroga savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo didelės apimties įrašu, kuriame aiškina, kokia yra skiepų nauda vaikams.
Pateikiame visą mediko įrašą:
„Pastaruoju metu kyla daug diskusijų dėl vaikų skiepijimo nuo C19 tikslingumo ir pagrįstumo, ypač po to, kai JAV buvo patvirtinta Pfizer vakcina 5-11 metų amžiaus vaikams (EVA sprendimą priims gruodžio viduryje).
Visuomenėje tarpsta dvi nuomonės - vieni rekomenduoja vaikus skiepyti nuo C19, kiti teigia, kad masinė vaikų vakcinacija yra perteklinė priemonė, nes vaikai gali įgyti imunitetą natūraliu būdu be didelės rizikos jų sveikatai ir juolab gyvybei.
Apie vaikų vakcinavimo nuo C19 aspektus ir šio klausimo subtilumus jau esu rašęs vasarą (2021 08 05 FB pots'as).
Šiame post'e aptarsiu šiuo metu dažnai sklandančius teiginius/nuomones apie vaikų vakcinaciją nuo C19.
VAIKAI COVID-19 SUNKIAI SERGA IR MIRŠTA DAUG REČIAU NEI SUAUGĘ
Taip, tai neabejotina tiesa (1). Bet vaikų sergamumą ir mirtingumą nuo C19 prasminga lyginti ne tik su suaugusiųjų (kurie, kuo vyresni, tuo dažniau miršta dėl įvairiausių priežasčių), bet ir įvertinti, kokią vietą vaikų mirtys nuo C19 užima jų mirtingumo dėl visų priežasčių skalėje:
JAV C19 yra viena iš 10 dažniausiai pasitaikančių vaikų mirties priežasčių (2,3) - rugsėjo mėn. duomenimis, ji buvo 6-a pagal dažnumą (žr. paveikslėlį);
JAV nuo C19 mirė 712 vaikų iki 19 metų amžiaus (iki 2021 11 13) (4);
JAV duomenimis, vaikų/paauglių populiacijoje, mirtingumas nuo C19 yra didžiausias jaunesnių nei 1 metų amžiaus ir 15-18 metų amžiaus grupėse (5).
Taigi, nors vaikai labai retai tampa C19 aukomis, tačiau jie nėra išskirtinai privilegijuota grupė šio viruso siautulingame kelyje. Ir jei yra priemonė (vakcinacija), kuri ženkliai sumažina ir taip jau mažą vaikų riziką sunkiai sirgti ar net mirti nuo C19, tai ar nėra tikslinga ta priemone pasinaudoti, tokiu būdu šio viruso potencialią grėsmę vaikams beveik eliminuojant?
Be abejonės, kaip ir suaugusiųjų atveju, prioritetas turi būti teikiamas vaikams, turintiems rizikos veiksnių, tokių kaip nutukimas, bronchų astma, diabetas, onkologiniai susirgimai ir kt.
Taip pat reikia paminėti, kad, remiantis JAV duomenimis, hospitalizacijos dėl C19 rizika labai priklauso nuo vaikų rasės - mažiausia ji yra baltaodžiams ir azijiečiams (5).
VAIKAMS C19 NĖRA SUNKESNĖ LIGA NEI SEZONINIS GRIPAS
Dalis tyrimų rodo, kad vaikams C19 ir sezoninis gripas yra daugmaž lygiavertės ligos, vertinant tiek simptomų išraiškos sunkumą bei ligos eigą, tiek hospitalizacijos (įskaitant RITS) poreikį, tiek ir mirtingumą (5-8).
Kita vertus, didelės imties tarptautinis tyrimas rodo, kad vaikų ir paauglių, kuriems diagnozuotas C19, hospitalizavimo dažnis yra 5-13 kartų didesnis nei ankstesniais metais sirgusių sezoniniu gripu. Kvėpavimo takų komplikacijos (dusulys, pneumonija) daug dažniau pasireiškė sergantiems C19, lyginant su sezoniniu gripu, nors mirtingumas nesiskyrė (9).
Prancūzijoje atlikto tyrimo (10) rezultatai rodo, kad C19 sergantys vaikai rečiau hospitalizuojami, nei sergantys gripu (1,4% C19 vs 19,5% gripas), tačiau:
hospitalizuoti jaunesni nei 5 metų amžiaus C19 pacientai buvo daug dažniau gydomi RITS nei sergantys gripu (2,3% C19 vs 0,9% gripas);
11-17 metų amžiaus hospitalizuotų C19 sergančių paauglių mirtingumas buvo 10 kartų didesnis nei sergančių gripu (1,1% C19 vs 0,1% gripas), taip pat C19 sergantys pacientai dažniau turėjo antsvorio ar buvo nutukę.
Visgi, net jei C19 ir sezoninį gripą vertintume kaip "vienodo svorio" ligas vaikams, tai neprieštarauja vakcinacijos poreikiui (11):
tai ligos, kurių pasireiškimo, ir juolab sunkių padarinių, galima išvengti skiepijantis (angl. vaccine-preventable diseases). Tai kodėl tuo nepasinaudoti? Juk ir nuo gripo vaikams nuo 6 mėn. amžiaus rekomenduojama kasmet vakcinuotis;
kiekvienas išvengtas vaikų sunkios ligos atvejis, jau nekalbant apie mirtį, yra neįkainojamos vertės. O, pavyzdžiui, 2019-2020 metų gripo sezono metu vien tik JAV nuo šios ligos mirė 199 vaikai!
Net jei vertintume, kad vaikams C19 ir gripas yra panašaus pavojingumo ligos, kitas svarbus veiksnys, į kurį reikia atsižvelgti, yra keliskart didesnis C19 delta atmainos užkrečiamumas, lyginant su gripu:
taigi, net jei C19 ir gripo infekcijų padariniai vaikams yra panašūs, delta atmaina, dėl savo skvarbumo, "užkabins" daugiau vaikų, todėl ir sunkių ar letalių C19 atvejų vaikų populiacijoje galima prognozuoti daugiau nei sezoninio gripo epidemijos atveju.
UŽSIKRĖTIMAS C19 IR GRIPU (KOINFEKCIJA)
JK atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad suaugusiųjų (pagrinde, priklausančių rizikos grupėms), užsikrėtusių C19 ir gripo virusais, mirties rizika yra 2,27 karto didesnė nei tų, kurie serga tik C19 (12).
Neatmestina, kad koinfekcija gali turėti sunkesnius padarinius ir vaikams, ypač turintiems rizikos veiksnių (pvz., nutukimas, bronchų astma).
Skiepijant vaikus nuo C19 ir gripo, mes siekiame iki minimumo sumažinti riziką sunkiai sirgti ar net mirti nuo šių ligų, pasireiškiančių atskirai ar kartu.
Iki šios vietos buvo aptarta vakcinacijos nuo C19 nauda patiems vaikams. Tačiau yra ir kitas jos aspektas - tai integralus indėlis į pandemijos suvaldymą ir visuomenės sveikatą. Toliau aptariami būtent šie aspektai.
VAIKŲ VAKCINACIJA, SIEKIANT RIBOTI VIRUSO PLITIMĄ, KITIMĄ BEI NAUJŲ JO ATMAINŲ SUSIDARYMĄ
Kai vis didesnė suaugusių populiacijos dalis yra imunizuota, ieškodamas nišos išlikimui, virusas "persimes" į visuomenės grupę, kuri bus mažiausiai imunizuota. Ir tai bus būtent vaikai, juolab, kad jie natūraliai yra linkę turėti daug tarpusavio kontaktų, būriuotis tiek ugdymo įstaigose, tiek laisvalaikio metu.
Reikšmingą mutageninį potencialą turinčiam C19 plintant šioje mažiausiai imunizuotoje visuomenės dalyje, yra rizika, kad gali susidaryti ir imti dominuoti naujos jo atmainos, turinčios atsparumą jau esančiam imuniniam atsakui, susidariusiam dar iki tokios atmainos atsiradimo.
Taigi vaikų vakcinavimas nuo C19 gali prisidėti prie optimalesnio ir greitesnio šios pandemijos suvaldymo.
VAIKŲ VAKCINACIJA, SIEKIANT NETIESIOGIAI APSAUGOTI NESISKIEPIJANČIAS RIZIKOS GRUPES
Vaikai yra integrali visuomenės dalis. Todėl jiems jau nuo nerūpestingos vaikystės/ jaunystės gali tekti prisidėti prie bendro visuomenės gėrio.
Didžiausios rizikos grupės, kurioms vakcinacija nuo C19 yra aktualiausia (senjorai, ypač turintys gretutinių susirgimų, o Lietuvoje tokių - dauguma), vis dar yra nepakankamai pasiskiepijusios.
Kodėl senjorai vengia šios efektyvios apsaugos priemonės, težino jie patys, o ir tų priežasčių, yra ne viena - nuo suprantamų iki pačių absurdiškiausių.
Tačiau užsikrėtę C19 senjorai rizikuoja sunkiai sirgti ar mirti, taip pat perkrauti bei išbalansuoti natūraliai ribotus sveikatos apsaugos sistemos resursus.
Kadangi senjorai, taip pat kaip vaikai, yra integrali visuomenės dalis, mums tenka rūpintis ir jais, nepaisant to, kad jie patys nesistengia pasirūpinti savimi, ar netgi priešinasi tam rūpesčiui.
Skiepijant vaikus, mažinamas viruso plitimas visuomenėje, o tuo pačiu ir tikimybė, kad tas virusas (o kas svarbiausia, didelė jo dalelių koncentracija) pasibels į senjorų duris.
Tai galioja ne tik tiems vaikams, kurie turi nesiskiepijusių senelių (kaip kai kas bando "bajeruoti"). Vaikų populiacijoje, dėl aukščiau minėtų natūralių gyvenimo būdo ir elgsenos ypatumų, virusas plinta greitai, nesirinkdamas, turi konkretus vaikas senelių, ar ne:
antai JAV nuo pandemijos pradžios iki 2021 m. rugsėjo mėn. C19 infekcija patvirtinta apie 6 milijonams vaikų;
tačiau vien rugsėjo mėn. vaikams nustatyta 1,1 milijonas naujų C19 atvejų, jiems grįžus į mokyklas ir siaučiant delta atmainai (13).
Beje, mes jau turime patirčių, kai dėl visuomenės sveikatos ir bendro gėrio taikoma profilaktinė vakcinacija:
imkime visuotinio vaikų skiepijimo nuo raudonukės strategijos pagrįstumą;
ir nereikia lyginti šių įvairiais aspektais visiškai skirtingų virusinių infekcijų - raudonukės ir C19. Esmė ta, kad visuotinė vaikų vakcinacija nuo raudonukės puikiai atskleidžia visuomenės solidarumo principą, siekiant nuo šios infekcijos apsaugoti labiausiai pažeidžiamą jos grupę.
RAUDONUKĖ IR VISUOTINĖ VAIKŲ VAKCINACIJA NUO JOS
Raudonukė (rubella), dar žinoma vokiškųjų tymų pavadinimu, yra viena iš vadinamųjų vaikiškų ligų - nors raudonuke gali sirgti ir suaugusieji, ji dažniausiai pasireiškia 5-10 metų vaikams.
Kodėl taikoma visuotinė vaikų (mergaičių ir berniukų) vakcinacija nuo raudonukės, naudojant gyvą susilpnintą vakciną (sudėtinę MMR), nors vaikai šia virusine infekcija dažniausiai perserga lengvai ir be pasekmių?
Pagrindinė priežastis - suvaldyti (ar išvis eliminuoti) raudonukės viruso plitimą visuomenėje, siekiant apsaugoti nuo infekcijos besilaukiančias moteris, kurioms raudonukės infekcija gali baigtis persileidimu arba pagimdymu naujagimio su paveldimu raudonukės sindromu, kuriam būdingi įvairūs sunkūs sutrikimai - kurtumas, oftalmologinės, kardiologinės, neuropsichiatrinės patologijos.
Pačių nėščiųjų skiepyti gyva MMR vakcina nerekomenduojama.
Atrodytų, būtų galima vakcinuoti TIK paaugles mergaites ar vaisingo amžiaus moteris. Bet ši strategija nėra efektyvi, nes atsiranda nesiskiepijančių, su imuninės sistemos sutrikimais ir t.t.
Taigi vardan nėščiųjų ir jų nešiojamų būsimų visuomenės narių apsaugojimo, nuo raudonukės skiepijami VISI vaikai (14,15).
TAI SKIEPYTI VAIKUS NUO C19 AR NE?
Vaikai patys šio sprendimo negali priimti, tą jie turės padaryti su tėvais. Ir šį sprendimą reikėtų priimti racionaliai įvertinus visus UŽ ir PRIEŠ argumentus.
Prioritetas turėtų būti teikiamas vaikams, turintiems rizikos veiksnių, tokių kaip:
– antsvoris ar nutukimas;
– kvėpavimo takų lėtinės ligos, pagrinde, bronchų astma;
– širdies ligos, pvz., ydos, reumatas;
– genetinės ligos, pvz., Dauno sindromas, cistinė fibrozė;
– onkologiniai susirgimai;
– diabetas;
– kai kurios hematologinės ligos, pvz., pjautuvo formos ląstelių anemija - siklemija;
– pirminiai ar antriniai imunodeficitai;
– kai kurios psichinės ligos (psichozės, šizofrenija).
Sėkmės, racionalumo ir ramybės apsisprendžiant!“, – rašo medikas.
