Policijos duomenimis, kasmet Lietuvoje dingsta apie 1300 nepilnamečių. Dalies jų pasigendama, šiems iškeliavus į mokyklą, išėjus pasilinksminti su draugais ar į užklasinės veiklos būrelius.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), siekdama stiprinti vaiko teisių apsaugą, užtikrinti jų saugumą, yra pasiūliusi įteisinti nuostatą, jog tėvai turėtų pasirūpinti, kad vaikai iki 7 metų neliktų be suaugusių ar vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros, o nuo 22 val. iki 6 val. 7-14 metų vaikai negalėtų būti palikti be pilnamečių priežiūros.
Vienų į mokyklą siūlo neišleisti
Portalo tv3.lt kalbinta Seimo narė, konservatorė Vida Marija Čigriejienė, komentuodama SADM iniciatyvą, sutiko, kad draudimas problemų išspręsti pavyksta, tačiau vaikų priežiūros ir saugumo klausimu galima padaryti išimtį.
„Jei paliksime vienus absoliučiai vaikus namuose, tai jie galas, žino, ką gali pridaryti. Be abejo, kad jie turėtų būti suaugusiųjų priežiūroje – jeigu ne tėvų, tai giminaičių, gerų draugų, gerų kaimynų.
Draudimais mes jokios problemos negalime išspręsti, bet vis tiek kažką reikia galvoti. Kodėl negalime išspręsti draudimu nuo 22 valandos bausti tėvus (už be priežiūros paliktus vaikus – tv3.lt)? Bet reikia, kad tą baudą galėtume išieškoti“, – aiškino Vaiko gerovės parlamentinė grupės Seime narė.
„Kad nuo 22 valandos šlaistytųsi „Maximoje“ ar gatvėje tokio amžiaus vaikai, tai ką galima pagalvoti? Kad yra jie iš asocialių šeimų, kuriais niekas nepasirūpina, jie galia būti ir narkotikų platintojai, ir truputį mėgstantys vagiliauti. Turėtų būti daugiau sporto aikštelių, sporto klubų, kad tie vaikai užsiimtų ir išlietų savo visą tą energiją, grįžtų, nusilesę, ir miegotų, ir nereikėtų 22 valandą eiti į žvalgybą kažkur“, – tęsė parlamentarė.
V. M. Čigriejienės teigimu, tėvai savo vaikų vienų neturėtų išleisti ir į mokyklą, nepaisant to, kokiu atstumu mokykla nutolusi nuo namų.
„Nepastatysi policininko prie kiekvieno vaiko, tai turi tėvai palydėti vaiką į mokyklą. Juk nuo 8 ar nuo 7.30 valandų kiekviena mokykla dirba ir aš nemanau, kad tėvai pradeda anksčiau darbą negu 8 valandą, nebent tie, kurie dirba pamainomis, bet lieka kitas sutuoktinis ar sutuoktinė, kuris ar kuri gali lydėti vaiką. Aš, pavyzdžiui, nedrįsčiau vaiko iki 4 klasės paleisti vieno. Visokių pedofilijos atvejų yra. Tai nusitemps mergaitę už saldainį ir išprievartaus“, – dėstė Seimo narė, pridurdama, jog, jei abu tėvai yra užsiėmę ir negali vaikų palydėti ar nuvežti į mokyklą, tai tą padaryti galėtų kitų vaikų tėvai.
Ragina nesprausti į įstatymo rėmus
Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Audrius Murauskas neslėpė SADM siūlymus drausti vaikus iki tam tikro amžiaus palikti be suaugusiųjų priežiūros vertinantis neigiamai.
„Gali būti vėliu metu darnioje bendruomenėje kokia nors rengiama vakaruška ir tiesiog pagal reglamentuotą laiką vaikai gali netilpti į tą reglamentą. Tada tėvai tampa nusikaltėliais.
Jeigu vaikas yra pakankamai savarankiškas, gali namuose tam tikrą laiką pabūti vienas ar su kitais broliais, seserimis, su kaimynų priežiūra, tai tėvai į tai orientuojasi.
Jeigu mes viską sukišime į reglamentus, valandomis surašysime, kur, kas turi būti ir kokios baudos gresia už to nesilaikymą, tai mes šitoje vietoje nuimame kartu atsakomybę nuo tėvų elgtis pagal aplinkybes, o tik ugdome paklusnius policinės valstybės vykdytojus“, – portalui tv3.lt kalbėjo A. Murauskas.
Tėvų atstovo teigimu, vaikų saugumo užtikrinimą ir priežiūros klausimus reikėtų palikti tėvams, nes, pasak pašnekovo, atsižvelgdami į vaikų brandą, patys geriausiai žinos, kokių priemonių imtis.
Ką daryti, jei tėvams nerūpi, kad jų vaikai tamsiu paros metu būna ne namuose arba iš mokyklos ilgai negrįžta namo? A. Murauskas pažymi, kad tokiais atvejais reikalinga bendruomenės pagalba.
„Svarbu, kad pati bendruomenė ateitų į pagalbą. Jeigu, tarkime, pastebi tėvus, besielgiančius neadekvačiai su savo vaikais, tai bendruomenės nariai gali ateiti pagalbą, kaimynystėje vienas kitą palydėti, pasitikti. Jeigu būsime neabejingi vieni kitiems, tai ir padėsime vieni kitiems, o ne prašysimės kokių nors suvaržymų ar įpareigojimų, kaip suaugusieji turėtų elgtis su tam tikro amžiaus vaikais“, – akcentavo pašnekovas.
Mobilus telefonas nėra būtinybė?
A. Murauskas pažymėjo, kad, svarstant, kaip užtikrinti vaikų saugumą, nereikėtų peržengti tam tikros pavojingos ribos. „Jeigu yra tolimas atstumas ir ilgesnis laiko tarpas iki susitikimo su tėvais, tai tas mobilus telefonas tam tikram ryšiui palaikyti ir svarbus, bet, iš kitos pusės – ar verta atsakingu daryti ir patį vaiką? Kam daryti, kad vaikas jaustųsi per daug sekamas?
Mes turime maksimaliai vystyti vaiko savarankiškumą ir atsakomybę. Jeigu vaiku mes nepasitikėsime ir neduosime jam laisvės ribų, tai jis niekad neužaugs savarankiškas. Jeigu mes jį per daug kontroliuosime, tai natūralu, kad to savarankiškumo bus mažiau, o kuo mažiau savarankiškumo, tuo mažiau bus atsakomybės. Kuo jis mažiau tos atsakomybės turės, tuo jis labiau neatsakingai elgsis. Mes turime susitarti su vaiku, kaip jis mano galintis geriausiai pranešti tėvams apie save, kad jie būtų ramūs“, – pasakojo tėvų atstovas, klausiamas, ar būtina, jog kiekvienas mažametis, nepilnametis turėtų mobiliuosius telefonus, kad jais galėtų pranešti tėvams apie savo buvimo vietą.
Praktiniai patarimai – iš policijos atstovo
Portalo tv3.lt kalbintas Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis pateikė pareigūnų patarimus, kaip užtikrinti, kad į mokyklą pradėjusių vaikščioti vaikų saugumą.
„Jeigu mes kalbame apie pirmokėlius, tai turbūt dar prieš pradedant lankyti mokyklą, tėvams kartu su vaikais vertėtų pabandyti įveikti tą maršrutą kartu, atkreipti dėmesį į pavojingiausias vietas – sankryžas, neapšviestas vietas, tas vietas, kur yra mažiau žmonių.
Reikėtų parodyti vaikui tą tinkamiausią maršrutą ir, kur yra kažkokios pavojingos vietos, paaiškinti, kaip tas vietas įveikti. Jei vaikas eina į mokyklą, tai būtų labai gerai, jei kartu su juo galėtų vykti ir kaimynystėje gyvenantys draugai ar suaugę palydėtų“, – pasakojo R. Matonis.
„Nepageidautina, nepatartina, kad vaikas su savimi turėtų brangių daiktų, daug pinigų, o jei jau jų turi, tai nelaikytų tų daiktų gerai matomoje vietoje – turiu omeny telefoną, laikrodį, kitus brangius daiktus – nes automatiškai gali kilti pagunda kažkokiems negeriesiems asmenis tuos daiktus iš vaiko atimti“, – tęsė policijos atstovas.
Anot jo, mobilusis telefonas net ir mažam vaikui šiuo metu vis dėlto yra reikalingas. R. Matonio teigimu, vaikui skirto telefonas vienas svarbiausių reikalavimų yra ne daugiafunkciškumas, o patikimumas.
„Labai svarbu, kad vaikas su savimi turėtų pakrautą mobilų telefoną. Tada žymiai lengviau atsekti jo buvimo vietą, visą laiką galima jam pasiskambinti. [...] Tikrai vaikams nereikia kažkokių brangių telefonų. Tai turėtų būti paprastas telefonas, kad į jį galima būtų paskambinti, kad kuo ilgiau baterija laikytų. Reikėtų jį laikyti vidinėje kišenėje, kad neatkreipti dėmesio“, – pasakojo pareigūnas.
Pasak R. Matonio, taip pat labai svarbu, kad tėvai bendrautų su vaikais ir žinotų savo atžalų planus bei jo aplinką.
„Kur vaikas turi būti, su kuo, kada, reikia turėti draugų telefonus, kitų vaikų tėvų telefonus, kad išsikrovus vaiko telefonui, esant reikalui, galima būti pasiskambinti ir sužinoti daugiau informacijos apie vaiką. Labai gerai turėti kontaktų su mokytojais, kad žinoti, kada vaikui baigiasi užsiėmimai“, – komentavo policijos atstovas.
R. Matonis priminė, kad, jei pasigendama vaiko, reikia nedelsiant skambinti pagalbos telefonu 112 ir pranešti apie jo dingimą. Taip pat būtina susisiekti su vaiko draugais, mokytojais, kitų vaikų tėvais ir sužinoti, kaip galima daugiau informacijos.
„Manau, kad kiekvieni tėvai turėtų savo vaikais patys pasirūpinti ir vien tik įstatymais, draudimais mes problemų neišspręsime“, – reziumavo pareigūnas.
