Švietimo reforma palieka griuvėsius. Šį rugsėjį Šiaulių apskrityje uždaryta 15 mokyklų. Didžioji dalis — kaimuose. Kaimo žmonės atvirai kalba apie kaimo naikinimo politiką, apie tai, kad kaimas pasmerktas senatvei ir mirčiai. Uždarytose mokyklose vaikus keičia lašiniai ir sūriai, kitur — Petrinės, Jurginės ir panašūs susiėjimai.
Be mokyklos
Radviliškio rajone šiemet uždarytos šešios mokyklos. Važiuojame į atokiausius rajono ir apskrities kaimus, kuriuose sunaikintos mokyklos. Vien Grinkiškio seniūnijoje uždarytos trys kaimo pradinės mokyklos.
Prie Šašių mokyklos sutinkame du vaikus. Dviratuku dvylikametis broliukas veža aštuonerių sesutę. „Uždarė mūsų kaimo mokyklą, dabar mus vežioja į Grinkiškio mokyklą“, — pasakoja vaikai. Dar tik dvylika valandų, kodėl jie ne mokykloje?
„Pramigome ir pavėlavome į mokyklinį autobusą. Mums dabar reikia keltis šeštą valandą, kad suspėtume. Šiandien nebespėjome. Po pamokų grįžtame į namus po pietų. Atsibosta važinėtis ir anksti keltis. Pavargstame“, — beria vaikai.
Ant mokyklos pastato, kuriame įsikūrusi ir Gražiškių žemės ūkio bendrovės kontora, dar tebekabo užrašas „Šašių pradinė mokykla“. Bet mokyklos durų niekas jau nuo vasaros nebepraveria. Langai užkalti plėvele.
Šašių vaikai beveik dešimt kilometrų kasdien važiuoja iki Grinkiškio mokyklos.
„Mano visi keturi vaikai mokėsi Šašių pradinėje mokykloje. Vaikams čia tikrai gerai buvo — namai šalia. Mokykla — kaimo judėjimas, gyvybė. O dabar ne tik pradinukams blogai, visam kaimui. Paruošdavo mums vaikučiai programėlių — būdavo proga susieiti kaimui“, — pasakojo Šašių kaimo gyventoja Daiva Barkauskienė.
Kaimas pralaimi
„Tai ne pinigų stygius, tai valdžios požiūris į kaimo vaikų švietimą ir patį kaimą“, — apie kaimo mokyklos uždarymą sakė Juozapas Glinskis, ilgametis rajono Tarybos narys, Gražiškių žemės ūkio bendrovės pirmininkas.
Jis buvo vienas iš tų žmonių, kurie užpernai pasiekė net Švietimo ir mokslo ministeriją, kad Šašių kaime nebūtų uždaryta mokykla. Metus dar pavyko išsaugoti mokyklą. Šiemet Šašių kaimo žmonės pralaimėjo.
„Mokykla galėjo išsilaikyti, bet ją dirbtinai uždarė. Nulinukus ir pirmokus pirmiausia išsiuntė į Grinkiškio mokyklą. Liko aštuoni antrų — ketvirtų klasių mokinukai“, — sako J. Glinskis.
Kaimo patriotas neslepia, kad uždaryta mokykla kaimui — didelis smūgis. „Kaime nėra jokios kultūros įstaigos, buvo bent mokykla, bent vaikų juokas ir šėlsmas skambėdavo, o dabar — nyku“, — sakė J. Glinskis.
Šašiuose, pasak J. Glinskio, pradinė mokykla atsidarė A. Smetonos laikais. Kolūkio laikais buvo pastatyta nauja mokykla, pastatas išliko. 1991 metais mokykloje buvo likę tik penki mokinukai, bet tada pavyko apginti mokyklą. Dar prieš dešimt metų mokinukų skaičius Šašių mokykloje buvo išaugęs iki 26.
„O dabar po truputį iš kaimo vaikus priviliojo Grinkiškio mokykla. Užklasinis ugdymas — neišspręstas Grinkiškyje. Pamokos baigiasi ir trinasi vaikai po gatves. Iš savo kaimo mokyklos vaikas bet kada parbėgs namo“, — sakė J. Glinskis.
Sunaikintos mokyklos pastatas — bendrovės nuosavybė. „Darėme didžiules nuomos nuolaidas Radviliškio savivaldybei, kad tik mokyklėlė išliktų. Žadėjau net plastikinius langus mokyklai pakeisti, bet niekam to nebereikia“, — pasakojo J. Glinskis.
Pastatas liko tuščias ir nežinia, kaip jį panaudos, nors šildyti žiemą vis tiek šildys.
Dabar iš bendrovės rajono Švietimo skyrius nuomoja autobusą, kad pavežėtų vaikus iki Grinkiškio mokyklos. Buvusi Šašių kaimo mokyklos mokytoja liko bedarbe.
„Kitų kaimų mokyklų pastatuose kuriasi kaimo bendruomenės, Nesuprantu, kam tokių didelių pastatų reikia bendruomenėms. Švietimo ten nelabai daug“, — atvirai kalba bendrovės pirmininkas J. Glinskis.
Vietoj vaikų — sūriai ir lašiniai
Už trijų kilometrų nuo Šašių — Kairėnai. Čia nuo šio rugsėjo irgi uždaryta pradinė mokykla. Pastatas dviejų aukštų. Aplūžusioje pašiūrėje sustatyti niekam nebereikalingi mokykliniai suolai. Kairėnų vaikai irgi perkelti į Grinkiškio mokyklą.
Pastatas atiduotas kaimo bendruomenei. Netoli nuo buvusios mokyklos kaimo bendruomenės žmonės kieme skerdžia kiaulę. Kairėnų kaimo bendruomenės pirmininkė Gražina Jurevičienė pasakoja, kad bendruomenė jau baigia įsikurti pirmajame buvusios mokyklos aukšte, antrajame pastato aukšte rengs salę.
„Kaime liko tik septyni pradinukai. Kairėnuose gyvena apie 400 žmonių. Gaila, kad uždarė mokyklą, bet kitaip nebebuvo įmanoma. Mokykla šviesulys, bet jame nebėra, kas mokosi. Bendruomenei šis pastatas per didelis, bet mes vis tiek norime išlaikyti pastatą, vyksta susirinkimai, sūrių ir lašinių turgeliai beveik kiekvieną penktadienį“, — pasakoja bendruomenės pirmininkė G. Jurevičienė.
Į buvusios mokyklos pastatą dar planuojama perkelti kaimo medicinos punktą. Savivaldybė kaimo bendruomenei pažadėjo išlaikyti kūriką, šildyti patalpas.
Kaimo bendruomenės narė Nijolė Matonienė pasakojo, kad kaimas buvo sujudęs dėl uždaromos mokyklos, bet pritrūko argumentų, nes „vaikų kaime vos keli pradinukai“.
„Vaikų mažėja ir nesimato, kad į kaimą atsikeltų jaunų šeimų, nes nėra tuščių sodybų, kelios buvo, bet ir jas nupirko pagyvenę žmonės“, — sakė G. Jurevičienė.
„Didžiausia tragedija, kad kaime nebeliko darbo, ką čia veikti jauniems, galintiems gimdyti vaikus, žmonėms“, — antrina N. Matonienė.
Kaimas sensta
Dar už keturių kilometrų — Vaitiekūnų kaimas. Čia šiemet numarinta kaimo pradinė mokykla. Prie pastato jau nauja iškaba — „Vaitiekūnų kaimo bendruomenė“.
„Gaila mažųjų vaikelių, kad kas rytą anksčiausiai reikia važiuoti iki Grinkiškio 8 kilometrus“, — sako pastatą remontuojantis kaimo bendruomenės narys Liudas.
Jis skaičiuoja: Vaitiekūnų kaime uždarytas darželis jau senokai nugriautas iki pamatų; uždaryta biblioteka; uždarytas paštas. Liko tik kultūros namai su nešildoma sale. Sunaikintos bibliotekos knygas norėjo irgi sunaikinti, bet knygas su visomis lentynomis priglaudė kaimo bendruomenė.
Buvusios mokyklos pastatas kvepia dažais. Bendruomenės pirmininkė L. Lydikaitienė rodo, kiek nuo birželio pabaigos, kai mokyklos pastatas buvo atiduotas bendruomenei, padaryta. Rengiamos salės šarvoti ir šventėms, virtuvė, pirmininkės kabinetas, kambarėlis uždarytos bibliotekos knygoms sudėti, viename iš kambarių jau stovi biliardo stalas, yra dviejų miegamų vietų svečių kambarys.
„Kaimas miršta. Jeigu ne bendruomenė, tai čia būtų visiška nykuma. Iš daugiau, nei 300 kaimo žmonių, bendruomenės veikloje dalyvauja per 70. Bet dauguma — senyvo amžiaus. Jaunų žmonių beveik nėra — važiuoja į miestą arba į užsienius. Graudu, bet kaimas beviltiškai sensta“, — sakė bendruomenės pirmininkė L. Lydikaitienė.
Uždarė po pusantro šimto metų
Už keliasdešimties kilometrų — Kelmės rajone, Pašilės miestelyje, per dvejus metus iš pagrindinės, vėliau pradinės mokyklos liko tuščias pastatas.
Minima, kad 1863 metais, caro laikais, Pašilės miestelyje buvo atidaryta parapinė mokykla. 1908 metais Pašilėje atidaryta „Saulės“ pradžios mokykla. 1911 metais mokykloje mokėsi 54 vaikai. 1949 metais Pašilėje atidaryta septynmetė mokykla, vėliau tapusi aštuonmete. Dviejų korpusų dviejų aukštų mokykla pastatyta kolūkio laikais, apie 1960— uosius. 2009 metais, po pusantro šimto metų, Pašilė liko be mokyklos.
Šaltoje bibliotekoje, vieninteliame kaimo kultūros centre, pensijos laukia bibliotekininkė Vlada Kulevičiūtė. Ji pasakoja, kad ir virš bibliotekos seniai kabo Damoklo kardas. Kultūros namai uždaryti prieš kelerius metus.
Pradinė mokykla uždaryta, kai liko tik dvylika vaikų. Miestelyje iš viso gyvena per 300 žmonių. Į didžiulį dviejų korpusų ištuštėjusį pastatą žada persikelti miestelio bendruomenė. „Bendruomenėje — vos keli žmonės. Stebiu jos veiklą iš šalies. Švenčiamos Stasinės, Petrinės, o Vasario 16-osios miestelyje nėra kam paminėti. Ar bendruomenės reikalingos tik tam, kad pasiimtų Europos Sąjungos pinigus?“ — klausė per trisdešimt metų bibliotekoje išdirbusi V. Kulevičiūtė.
Bibliotekininkė mano, kad miestelio žmonėms kultūros tiek ir tereikia: „Nė mokytojams šiandien knygos jau nebereikia. Šiandienos miestelio mokytojui mielesni kaimo pliotkai, o ne knyga. Ko jie gali išmokyti vaikus? Blogai, kad uždarė mokyklą, bet tris vaikus klasėje, gaunat apie 2000 litų atlyginimo galima buvo daugiau ko išmokyti“.
Rita ŽADEIKYTĖ
