„Šiai dienai nėra jokių indikacijų, kad mes galime suvėluoti. Kiekvieną dieną darbiniame lygmenyje vyksta bendradarbiavimas tiek su Vokietijos puse, tiek mūsų Krašto apsaugos ministerija, kuri atsakinga už viso projekto įgyvendinimą. Iš jų taip pat nėra signalų, kad kažkas keistųsi“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
„Taip, visada yra rizikos, kad dėl tų pačių statybininkų trūkumo, ar dėl medžiagų trūkumo, ar dėl įstatyminės bazės, kuri gali pakišti koją (...) Aš tikiu, kad turėti Vokietijos brigadą pas save yra nacionalinės svarbos projektas ir visi surėmę pečius padarysime, kad ji ir būtų“, – pridūrė R. Vaikšnoras.
ELTA primena, kad Berlynas 2022 metų vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. Vokietijos brigados karių ir civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis.
Planuojama, kad iki 2026 metų į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso teigimu, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
Praėjusių metų pavasarį į Lietuvą atvyko pirmasis Vokietijos brigados elementas – per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
