„Dėl grėsmių padidėjimo ar pablogėjimo, niekas nepakito. Treji metai rodo agresyvią Rusijos politiką ir mes, kurie esame arčiausiai, turbūt labiausiai jaučiame tą neramumą ir grėsmę“, – LRT radijuje ketvirtadienį kalbėjo R. Vaikšnoras.
„Bet dabar iškyla grėsmė ir visai Europai. (...) Todėl kad jeigu bus pasirašytas taikos susitarimas ne ukrainietiškomis sąlygomis, o kažkokia tokia mišraine, automatiškai (Vladimirui – BNS) Putinui tai bus turbūt signalas, kad kolektyviniai Vakarai nesugebėjo niekaip atgrasyti ir tai reiškia, galima gal eiti toliau“, – pažymėjo kariuomenės vadas.
Jis nesiėmė „giliai vertinti“, kiek smarkiai gali pablogėti padėtis, nes tai susiję su žvalgybine informacija, tačiau pažymėjo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos padidėjo beveik triskart, nors tuo metu kariavo.
„Jų karo ekonomika, nesvarbu, kad praranda nemažai įrangos, technikos fronte, tačiau jie sugeba atstatyti, daugiau modernizuoti iš senų savo sandėlių, kas buvo dar nuo Šaltojo karo metų. Ta įranga, technika, tankai, šarvuočiai ir taip toliau“, – teigė R. Vaikšnoras.
Pasak jo, tai rodo, kad rusai yra pasiryžę toliau tęsti karą.
„Ir kaip minėjau, jeigu bus taika arba ugnies nutraukimas sudaromi nepalankiomis Ukrainai, o palankiomis Rusijai sąlygomis, čia grėsmė automatiškai mums gali kilti. Ir ne vien Lietuvai, visai Europai, visiems kolektyviniams Vakarams“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
„Ties beprotybės riba“
R. Vaikšnoro teigimu, ryžtis kovoti su NATO yra „kažkas ties beprotybės riba“, bet Kremlius tai galėtų daryti, jeigu identifikuotų Aljanso ir Europos vienybės mažėjimą.
„(...) žinant Rusiją, kurie yra oportunistai, jie gali pasinaudoti, jeigu susilpnėjęs mūsų sutelktumas tiek Europos, tiek NATO valstybių. Čia, kur gali Putino režimas pasinaudoti. Ar jie pasinaudos? Mes nežinom, tačiau yra tokia galimybė. O kai yra tokia galimybė, automatiškai turime skaičiuoti, kas gali būti“, – nacionaliniam transliuotojui sakė kariuomenės vadas.
Anot jo, turint omeny gerą Lietuvos kariuomenės sąveiką su tarptautiniais partneriais, pasienio stebėseną, tikėtina, kad grėsmė ar priešiškų jėgų ketinimai „bus ir pastebėti, ir laiku užkardyti“.
Komentuodamas pranešimus apie galimą Jungtinių Valstijų karių skaičiaus mažinimą Europoje, R. Vaikšnoras sakė, kad karinėje plotmėje jokių signalų apie pokyčius šiuo metu nėra.
„Niekas nepakito, sąjungininkų neseniai, bent jau amerikiečių, rotacija įvyko. Turi devynių mėnesių mandatą, pratybos yra suintegruotos su mūsų „Žemaitijos“ brigada, viskas vyksta pagal planą. Yra tarptautinės pratybos, kuriose mes dalyvaujame kartu su sąjungininkais“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
Pasak jo amerikiečių noras galbūt sumažinti išlaidas gynybai ar permesti jas į kitus regionus yra suprantamas, nes „Amerika visą laiką buvo 360 laipsnių kampas“. R. Vaikšnoras ragino aiškintis, kokie būtent yra JAV lūkesčiai dėl Europos indėlio saugantis.
„Čia mūsų sprendimai ir dabar pokalbiai įvairūs, tiek labai aukšto, prezidentų lygmens, (…) ir diplomatinės priemonės turi būti pajungtos, kad mes susitartume, apie ką eina kalba“, – sakė kariuomenės vadas.
„Bet aš tikiu NATO ir tikiu, kad amerikiečiai kaip viena pagrindinių NATO šalių arba pati galingiausia valstybė pasaulyje ir kariniu, ir ekonominiu atžvilgiu, išliks taip pat atsidavę tam, dėl ko po karo buvo sukurta ta organizacija“, – pridūrė jis.
Su Vokietijos brigada nuo grafiko neatsiliekama
R. Vaikšnoras taip pat pažymėjo šiuo metu „nesant jokių indikacijų, kad mes galime suvėluoti“ priimdami apie 5 tūkst. karių turėsiančią vokiečių brigadą.
„Vyksta kiekvieną dieną darbiniame lygmenyje bendradarbiavimas tiek su Vokietijos puse, tiek žinau, kad Krašto apsaugos ministerija, kurie atsakingi už viso projekto įgyvendinimą, iš jų nėra taip pat signalų, kad kažkas keistųsi“, – sakė kariuomenės vadas.
Jo teigimu, rizikų gali kilti dėl statybininkų darbo, medžiagų trūkumo.
„Bet tikiu, kad čia yra valstybinės ir nacionalinės svarbos projektas, turėti Vokietijos brigadą pas save, ir visi sutelkę pečius padarysime, kad ji ir būtų“, – sakė vadas.
Kaip rašė BNS, Vokietija yra įsipareigojusi dislokuoti karių brigadą Lietuvoje iki 2027 metų pabaigos.
Pernai balandį į Lietuvą atvyko pirminis brigados elementas – kelios dešimtys karių, atsakingų už brigados perkėlimo planavimą. Iki metų pabaigos jų skaičius išaugs iki maždaug 500.
Siekiant priimti Vokietijos brigadą ir formuoti nacionalinę divizija Valstybės gynimo taryba sausį nusprendė, kad Lietuva gynybai per ateinančius penkerius metus turi skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto arba apie 12 mlrd. eurų.
Anot R. Vaikšnoro, spartinti divizijos formavimą ir finansavimą jai nuo anksčiau projektuoto 2035–2040 metų termino lėmė situacijos „negerėjimas Ukrainoje, tiek Rusijos agresyvi politika“, tačiau pinigine išraiška reikalinga suma iš esmės yra ta pati – apie 13-14 mlrd. eurų.
„Mažesni procentai nereiškia, kad savo pareigos neįvykdytume, bet papildomas finansavimas padėtų mums užkaišioti spragas, kurios per tam tikrą metų kiekį buvo atsiradusios gynybos įrangoje, technikoje, taip toliau“, – teigė kariuomenės vadas.
„Tos lėšos mums padėtų adekvačiai, kartu su regiono sąjungininkais, NATO sukurti didelį ir galingą kumštį“, – pridūrė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
