Vidutiniškai per parą buvo gaunami 157 pranešimai apie galimą vaiko teisių pažeidimą (2022 m. – 126, o 2021 m. – 111), tad reaguoti teko kas 9 minutes (2022 m. – kas 12, o 2021 m. – kas 13 minučių). VTAĮT direktorė Ilma Skuodienė pabrėžė, kad atvejų skaičiumi pirmavo Kauno miestas.
Visgi, pasak jos, augantys skaičiai indikuoja ne apie didesnį smurto mastą, tačiau apie visuomenės aktyvumą.
„Kasmet kryptingai judame link sąmoningos, empatiškos ir atviros pokyčiams visuomenės. Kai gaunami pranešimai auga ne šimtais, o tūkstančiais, tai liudija, jog pokytis išties vyksta – žmonės tampa vis atidesni vaikui ir jo savijautai, netoleruoja smurto, geriau jį identifikuoja ir aktyviau praneša, tad vis mažiau atvejų lieka niekieno nepastebėti“, – sako I. Skuodienė.
Per pastaruosius metus gauta 25,6 proc. daugiau pranešimų nei 2022 m., iš kurių 19 proc. pranešimų buvo apie galimus smurtinius vaiko teisių pažeidimus.
I. Skuodienės teigimu, 71 proc. gautų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus pasitvirtino. Visgi, ji pabrėžė, kad 80 proc. pasitvirtinusių pranešimų pranešėjas buvo pats vaikas.
