Vakar vienoje sostinės mokyklų kilus gaisrui, moksleiviai buvo pasirengę gelbėtis šokdami pro langus. Kyla klausimas: kiek mūsų vaikus ugdančios įstaigos yra pasirengusios susidoroti su ekstremaliomis situacijomis?
Nuo gaisro neapsaugotas nė vienas. Ypač pavojingas jis tampa vietose, kur didelė koncentracija žmonių – ypač vaikų.
Tuomet išvengti didesnių nelaimių būna ypač sunku. Siekiant užkirsti joms kelią, ugdymo įstaigose organizuojamos evakuavimo pratybos, mokoma teorinių dalykų.
Pagal teisės aktus mokyklose turėtų būti mokoma tokio dalyko, kaip žmogaus sauga – į šią savoką įeina ir eismo saugumas, civilinė bei priešgaisrinė sauga. Tačiau Panevėžio „Žemynos“ vidurinės mokyklos direktorius Romualdas Grilauskas sako, kad pagal ugdymo planą šis dalykas gali būti dėstomas įvairiai – t. y. integruojant jį į kitą dalyką, pavyzdžiui, į fiziką ar chemiją (nors integracija, anot pedagogų, labiausiai pasiteisina pradinukams). O gali būti mokomas ir kaip atskiras dalykas. Pamokos vyksta kartą per savaitę, per metus jų susidaro maždaug šešiolika.
Viskam pasiruošti neįmanoma
Skiriamos ir praktinės valandos. Pasak R. Grilausko, jų metu vaikai paprastai eina susipažinti su ugniagesių gelbėtojų darbu. Tačiau kartą per pusmetį organizuojamos ir visos mokyklos bendruomenės pratybos – praktiškai mokomasi, ką daryti, jei mokykloje kyla gaisras.
„Yra maršrutai, schemos – viskas dirbama praktiškai“, – tikino „Žemynos“ mokyklos vadovas ir pridūrė, jog anksčiau, Lietuvos nepriklausomybės pradžioje, iš karinio kabineto gaisrui imituoti net panaudodavę dūmines šaškes.
Šių pratybų nauda, R. Grilausko manymu, tokia, kad vaikai praktiškai sužino, kokie gali būti pavojai, kaip nuo jų apsisaugoti, koks signalas apie juos praneša, kokiais keliais išeiti iš mokyklos. Taip pat sužinoma, kur rikiuotis išėjus. Jei iškiltų būtinybė, mokykla turi pasirašiusi sutartis su dviem miesto ikimokyklinėmis įstaigomis – į jas būtų priimami mokyklos mokiniai.
„Ar tai būtų veiksminga, kitas reikalas. Tikriausiai visko būtų...“ – atvirai sako mokyklos direktorius, pasak kurio, kai daug žmonių, visko gali nutikti: kažkas kažką pastums, kažkas pasileis bėgti, kažkas gali pargriūti ir pan.
Lemia ne instrukcijos
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresnioji inspektorė Vilma Vaiginytė pritaria pedagogams: numatyti kiekvieną ekstremalų atvejį sunku. „Mano manymu, tokiomis akimirkomis daug lemia žmogiškasis faktorius“, – sako specialistė.
Beje, panevėžiečiams taip pat yra tekę susidurti su mokyklos gaisru. Prieš kone penketą metų Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos viename trečio aukšto kabinetų buvo kilęs gaisras. Jo metu išsilydė daugiau nei dešimt neseniai mokyklos gautų naujų kompiuterių.
Šios mokyklos vadovas Alfredas Paberžis lig šiol džiaugiasi, kad tuomet buvusi pamokų pabaiga ir pastate, laimė, buvo likę ne tiek daug žmonių. „Situaciją pavyko labai sėkmingai suvaldyti“, – sako direktorius. Tačiau prisipažįsta tą dieną vis dar puikiai prisimenantis – to, ką teko išgyventi, esą užteks iki karjeros pabaigos.
„Galėjo būti pasekmių... Maža kas galėjo nutikti grūstyje“, – sako A. Paberžis.
Direktoriaus teigimu, tokiose situacijose reikia viską vertinti labai blaiviai ir paprastai. Ir didžiausia vertybė tuomet – savitvarda.
A. Paberžio tikinimu, tokius įvykius įmanoma suvaldyti, tačiau ne visada – laikantis instrukcijų, kurios kartais būna paprasčiausiai nebeveiksmingos. Tada viskas priklauso tik nuo asmenų iniciatyvos suvaldyti situaciją, gebėjimo nepamesti galvos. Ir, beje, tokiais atvejais, direktoriaus pastebėjimu, tie, kurie gyvenime nėra lyderiai, neretai parodo lyderio savybes.
„Viskas priklauso nuo vadovo, kitų asmenų drastiškų veiksmų, labai griežtų priemonių“, – pabrėžia jis.
Mokyklos direktorius teigė ir pats įsitikinęs, kad žmonės tokiose situacijose sutrinka ir nebežino, ką daryti. „Ir ne tik vaikai, bet ir už juos atsakingi suaugusieji nebežino, į kurią pusę eiti, – atvirai kalba A. Paberžis. – Kartais reikia taip užbliauti, pastumti į reikiamą pusę, kad žmogus „pabustų“.
O svarbiausia – neleisti pasklisti panikai. „Jei leisi įsigalėti panikai, tas procesas po to bus nebevaldomas“, – perspėjo pedagogas.
