„Tikslas, kad nė viena kilovatvalandė nepatektų į mūsų elektros energijos biržą ir jeigu reikės, imsimės visų reikiamų instrumentų. Kokie jie galėtų būti, šiai dienai galutinai negalėčiau pasakyti – mes tiesiog sekame situaciją ir imamės tokių priemonių, kokios reikalingos tam laikmečiui ir tai situacijai“, – BNS sakė Ž. Vaičiūnas.
Taip jis komentavo prezidento Gitano Nausėdos praėjusią savaitę pasiūlytas pataisas, kad elektros prekybininkai netektų licencijų, jei paaiškėtų, kad jie importuoja elektrą iš Baltarusijos, kai ten pradės veiki Astravo AE. Energetikos ministras teigė, kad ateityje, jei reikės, gali būti pasiūlyta daugiau įvairių pataisų.
„Kaip Astravo atominės elektrinės paleidimo data yra judantis taikinys, lygiai taip pat yra ir tų, kurie yra suinteresuoti eksportuoti elektros energiją į Baltijos šalis, tai taip pat jie ieško visų galimų variantų, tas akivaizdu. Dėl to mūsų tikslas yra, kad įstatymas, kuris yra priimtas, jis būtų įgyvendintas 100 proc.“, – sakė jis.
Jis neprognozavo, ar pavyks įtikinti latvius ir estus taip pat kritiškai žiūrėti į Astravo AE elektrą.
„Manau, turėsime ieškoti sprendimų tam, kad Astravo atominės elektrinės elektra nepatektų į visų Baltijos šalių rinką. Tai yra toks tikslas, toks siekis. Ar tai pavyks, ar nepavyks, ir kokiu procentu pavyks – šiandien neprognozuočiau, bet turime visus formatus, kuriuose galime kalbėtis“, – pridūrė jis.
Ž. Vaičiūnas pabrėžė, kad Lietuvai svarbu, jog elektra nepatektų į šalies rinką būtent per Lietuvos-Baltarusijos sieną, taip pat per Lietuvą į Latviją, ir tam yra visi reikalingi instrumentai.
„Dėl Latvijos sienos atvėrimo su Rusija klausimas tebėra atviras, nes metodika (pralaidumų rinkai metodika – BNS) tebėra rengiama“, – BNS kalbėjo ministras.
Latvijos ir Estijos operatoriams parengus dvišalę metodiką prekybai su trečiosiomis šalimis, numatančią, kad pajėgumai būtų perkelti ant Latvijos-Rusijos sienos, bendrovė „Litgrid“ jiems pateikė savo parengtą regioninę metodiką, įmonė taip pat paprašė Europos Komisijos (EK) konsultacijų.
Latvijos atstovai sako, kad taip norima užtikrinti prekybą tarp Baltijos šalių ir Rusijos po to, kai Lietuva nebeimportuos elektros iš Baltarusijos, nes regione gali trūkti elektros.
Rygos sprendimas Lietuvoje sukėlė būgštavimų, kad taip Astravo AE elektrai bus atvertas kelias į bendrą rinką.
Šiuo metu Baltijos šalių prekyba elektra su trečiosiomis šalimis vyksta išimtinai per Lietuvos sieną. Šaliai ruošiantis nutraukti importą iš Baltarusijos, jau demontuota galingiausia – 750 kV – linija, vadinamojo atominių elektrinių žiedo dalis, jungusi Ignalinos AE pastotę su Baltarusija.
Lietuva yra priėmusi įstatymą, draudžiantį pirkti elektrą iš nesaugių jėgainių. Lietuvos įsitikinimu, Astravo elektrinė statoma nepaisant saugumo reikalavimų. Minskas tokius priekaištus atmeta.
