Yra daug būdų pagerinti veiklos efektyvumą. Privačiame sektoriuje būdai šiam tikslui pasiekti dažniausiai paprasti ir aiškūs – reikia didinti darbuotojų motyvaciją, gerinti teikiamų prekių ar paslaugų kokybę, mažinti kaštus, didinti našumą ir panašiai.
Verslo pasaulio tikslas – pelnas, kurio dydį nusako skaičiai. Tačiau kaip išmatuoti viešojo sektoriaus veiklos efektyvumą? O jei tai ir pavyksta – kuria kryptimi judėti toliau?
Pirmadienį Seime vykusioje viešoje diskusijoje apie valstybės tarnybos modernizavimo galimybes prof. Kęstutis Masiulis pasiūlė vykdyti eksperimentą – vieną ar kelias radikaliems pokyčiams pasirengusias valstybės institucijas pervesti dirbti vadybiniais, verslo sektoriuje priimtais metodais. Esą panašų projektą prieš dešimtmetį atliko Danija, ir rezultatai buvo labai teigiami.
Ką apie viešųjų institucijų veikimą, paremtą verslo principais, mano tautos išrinktieji? „Balsas.lt“ pakalbinti parlamentarai rodė susidomėjimą idėja, tačiau ragino į ją žiūrėti apdairiai.
V. Gapšys: reikia suvokti valstybės tarnybos specifiką
Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys pareiškė, kad kai kurie iš verslo pasiskolinti metodai jau yra taikomi.
„Pavyzdžių privačiajam sektoriuje reiktų ieškoti, ir tai yra pasiteisinę. Tačiau man kartais kelia abejonių reformų darymas vien tik dėl reformų – tai netikslinga“.
Parlamentaro įsitikinimu, aklai kopijuoti verslo modelio nereikėtų.
„Reiktų pasižiūrėti, iš kurios srities galima imti pavyzdžių, ir juos pritaikyti. Bet reikia suvokti ir valstybės tarnybos specifiškumą. Viešajame sektoriuje siekiama ne pelno, o patenkinti viešuosius interesus. Tai yra skirtingi dalykai,“ – sakė „darbietis“.
Anot pašnekovo, absoliučiai visų metodų iš verslo sektoriaus perkelti ne tik neįmanoma, bet ir netikslinga.
Ž. Šilgalis: galima ir pabandyti, bet reikia atidžiau išnagrinėti
Liberalų ir centro sąjungos atstovas Žilvinas Šilgalis į K. Masiulio pasiūlymą žvelgė šiek tiek skeptiškai.
„Kęstučio Masiulio teorinius pasiūlymus vertinu skeptiškai. Jis yra daugiau teoretikas. O teorija gali atrodyti vienaip, tačiau praktikoje yra visai kitaip“, – svarstė parlamentaras.
Jis pripažino, kad siūlyme logikos yra ir idėja iš pirmo žvilgsnio atrodo patraukli, tačiau tikino nenorįs komentuoti, nesusipažinęs su siūlymu detaliau.
Ž. Šilgalio nuomone, viešasis ir privatusis sektorius gali būti suderinami.
„Dabar ir Seime priimtas projektas, pagal kurį privatus ir valstybinis sektorius dirba kartu įgyvendinant projektus. Tačiau sunku kalbėti apie kažkokį konkretų dalyką. Čia yra labai daug niuansų, kuriuos reiktų gerai išanalizuoti.
Kita vertus, jei Danijoje toks pavyzdys gerai veikė, tuomet kam išradinėti dviratį? Galima pabandyti“, – sakė pašnekovas.
M. Adomėnas: pasiūlymas vertas dėmesio, bet aklas perkėlimas netikslingas
Konservatorius Mantas Adomėnas pripažino, kad dabartinė valstybės tarnyba galėtų daug ko pasimokyti iš verslo įmonių ir jų vadybinio sutvarkymo.
„Kai kuriuos bruožus iš verslo pasaulio iš tiesų reikėtų perimti. Pavyzdžiui, kontraktinį samdymą, užmokestį pagal pasiektus rezultatus“, – vardijo parlamentaras.
Tačiau jis suskubo patikinti, kad aklas verslo modelio perkėlimas nepasiteisintų.
„Aš būčiau labai atsargus dėl visiškai aklo to modelio perkėlimo į valstybės tarnybą. Vis dėlto valstybės tarnybos ir verslo įmonių uždaviniai dažnai skiriasi ir nesutampa iš esmės. Jų prigimtis yra visiškai skirtinga. Ir perimant tuos bruožus reikia labai aiškiai įsižiūrėti, kad nebūtų iškreipta pati valstybės tarnybos paskirtis – tarnauti visuomenei, vykdyti tam tikrus strateginius uždavinius, kurie ne visada yra matuojami ir vertinamai tais pačiais metodais kaip verslo įmonėse. Pastarosiose darbo efektyvumas labai aiškiai išreiškiamas skaičiais“, – sakė pašnekovas.
M. Adomėnas sakė manąs, kad aklas verslo modelio derinimas – jau praeities dalykas, kuris kelia riziką, kad nebus paisoma specifinių valstybės tarnybos keliamų uždavinių.
„Žinoma, mums mokytis reikia, tačiau neprarandant supratimo apie valstybės tarnybos ir verslo pasaulio misijų skirtingumą.
Tuo metu, kai laisvosios rinkos ideologija buvo laikoma vienintele teisinga visuomenės ir ekonomikos raidą aiškinančia teorija, atrodė, kad jos metodų diegimas visose srityse vienodai gali užtikrinti augantį efektyvumą. Dabar gi pasirodė, kad pats verslo modelis turi savo aklųjų dėmių, nepastebi grėsmių, kurios gali kilti jam pačiam.
Tai parodo ir dabartinė krizė parodo – aklas verslo modelio diegimas prekiaujant derivatyvais sukėlė ekonominę krizę“, – pasakojo pašnekovas.
Anot jo, ir pačiai verslo logikai riboti reikalingas reguliacinis mechanizmas. Eksperimentus vykdžiusios šalys taip pat suvokė, kad verslo modelio diegimas nebuvo visiškai tobulas, ir turėjo pripažinti savo klaidas.
„Tie eksperimentai, kuriais aklai valstybės tarnybą buvo bandoma sutvarkyti verslo vadybos principais, buvo atliekami prieš 10 metų. Tai buvo naudinga, bet tos šalys, kurios eksperimentavo – Jungtinė Karalystė, Danija, Kanada, – dabar jau tai, ką išmoko, pasisavino. Nuo to aklo perkėlimo jos jau nutolo“, – tikino parlamentaras.
***
Taigi aklas privataus sektoriaus metodų perkėlimas į valstybės tarnybą tikrai nepadidins viešojo sektoriaus efektyvumo. Labai tikėtina, kad kaip tik atvirkščiai – sukels dar daugiau chaoso.
Tuo tarpu išnagrinėti atskirus vadybinius principus, užtikrinančius efektyvumą, ir perkelti juos į valstybinį sektorių išeitų į naudą. Galbūt ir biurokratinis aparatas taptų lankstesnis, ir valdininkų armija liautųsi didėti geometrine progresija.