Didžiuosiuose miestuose gyvenantiems, didesnes pajamas gaunantiems gyventojams kontrabanda atrodo tolimas, mažai ką bendro su kasdiena turintis reikalas. Dažnai ir nesusimąstoma, kad mažesnes pajamas gaunantiems, kaimuose gyvenantiems žmonėms kontrabandinių prekių vartojimas yra įprastas ir savaime suprantamas.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto neseniai paskelbė Baltijos šalių gyventojų nuomonės apie kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą tyrimą. Šis tyrimas svarbus dėl dviejų priežasčių. Pirma, nuo gyventojų požiūrio į kontrabandą ir nelegalias prekes labai priklauso, kaip greitai žmonės pereina prie šių prekių vartojimo pasikeitus šalies ekonominei situacijai ar kintant prekių kainoms legalioje rinkoje. Antra, gyventojų požiūris turi didelę įtaką kovos su šešėline ekonomika sėkmei – kovoti su tuo, ką žmonės pateisina yra lyg gaudyti vėją laukuose.
2012 m. vasario mėn. atlikta apklausa parodė, kad 61 proc. apklaustų gyventojų Lietuvoje visiškai arba greičiau pateisina kontrabandinių ir nelegalių prekių vartojimą. Daug tai ar mažai? Palyginti su kitomis Baltijos šalimis – daug. Latvijoje tik 43 proc., o Estijoje – 36 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad visiškai arba greičiau pateisina kontrabandą. Palyginti su ankstesniais metais – taip pat daug. 2008 metais, besibaigiant spartaus ekonomikos augimo laikotarpiui, Lietuvoje pateisinančiųjų kontrabandą buvo tik 39 proc.
Svarbu ir tai, kad kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą labiau linkę pateisinti mažesnes pajamas gaunantys ir mažesnių miestų bei kaimo vietovių gyventojai. Tai parodo, kad kontrabandą labiausiai toleruoja tie žmonės, kurie yra aukštesnėje kontrabandinių ir nelegalių prekių vartojimo rizikos grupėje.
Panašias tendencijas atskleidžia ir apklausos pjūvis pagal apskritis. Tose Lietuvos apskrityse, kurios ribojasi su Rusija ir Baltarusija ir kuriose kontrabandos ir nelegalių prekių vartojimas yra labiau paplitęs, žmonių tolerancija kontrabandai yra didžiausia. Pavyzdžiui, labiausiai kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą žmonės pateisina Klaipėdos, Utenos, Tauragės, Marijampolės apskrityse – būtent tose, kurios ribojasi su minėtomis ES nepriklausančiomis šalimis, kuriose negalioja ES minimalių akcizų reikalavimas degalams, alkoholiui ir cigaretėms. ES nustatyti dideli akcizai išpučia prekių kainas Lietuvoje ir kitose ES priklausančiose valstybėse , o atsiradęs kainų skirtumas yra pagrindinis kontrabandos pelno šaltinis.
Dar daugiau – kontrabandos ir nelegalių prekių vartojimo pateisinimas susijęs su pasitikėjimu šių prekių kokybe. Būtent jau minėtose Klaipėdos, Utenos, Tauragės ir Marijampolės apskrityse žmonės labiausiai pasitiki kontrabandinių ir nelegalių cigarečių, alkoholio produktų bei kuro kokybe.
Be to, kad nuo 2008 m. daugėjo kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą pateisinančių ar linkusių pateisinti žmonių, apklausa išryškino ir kitą svarbią tendenciją – smarkiai mažėjo žmonių, kurie griežtai nepateisina kontrabandos ir nelegalaus vartojimo. 2008 m. net 30 proc. apklaustųjų Lietuvoje teigė, kad visiškai nepateisina kontrabandos, o 2012 m. tokių teliko vos 10 proc.
Kokia peršasi išvada matant šios apklausos rezultatus? Ogi tokia, kad žmonių nuomonė apie kontrabandą ir nelegalių prekių vartojimą yra palanki šių šešėlinių veiklų plėtrai. Ši tendencija ypač pastebima tose apskrityse, kuriose kontrabanda ir taip yra paplitusi bei tarp mažesnes pajamas gaunančių žmonių. Tai rodo, jog didinant legalių prekių kainas keliant akcizo mokesčius bei mažinant šių prekių prieinamumą įvairiais kitais reguliavimais, žmonės lengvai pereis prie kontrabandinių ir nelegalių prekių vartojimo.
Vytautas ŽUKAUSKAS, LLRI ekspertas
